Brno

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Brno
ček. Brno
   Brno (znak).svg      Flag of Brno.svg   
Brno view.jpg

Brno
49°12′00″N 16°37′00″E / 49.2°N 16.616667°E / 49.2; 16.616667 (Brno)Koordinatės: 49°12′00″N 16°37′00″E / 49.2°N 16.616667°E / 49.2; 16.616667 (Brno)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Čekijos vėliava Čekija
Kraštas: Pietų Moravijos kraštas
Gyventojų (2007): 367 700
Plotas: 230 km²
Tankumas (2007): 1 599 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: BrnoVikiteka
Kirčiavimas: Br̃no

Brno – miestas Čekijos pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; Pietų Moravijos krašto sostinė. Įsikūręs Svitavos ir Svratkos upių santakoje, Čekijos-Moravijos aukštumos pietrytinėje dalyje. Veikia Brno oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia su kitais Europos šalių miestais. Didelis pramonės centras – išplėtota mašinų, plieno konstrukcijų, traktorių, šaunamųjų ginklų, elektronikos, tekstilės, trikotažo, medžio apdirbimo, odos, maisto, baldų, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba. Veikia keli universitetai, muziejai, teatrai, zoologijos sodas, astronomijos observatorija. Plėtojamas turizmas. Brno senamiestis su svarbiausiomis miesto istorinėmis įžymybėmis ir muziejais susitelkęs apie dvi aikštes – Zelný trh ir náměstí Svobody. Dvi reikšmingos įžymybės, esančios už senamiesčio ribų, – tai dvibokštė katedra ant Petrovo kalvos ir Špilberko tvirtovė vakaruose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas pirmą kartą paminėtas 1091 m., nors čia gyventa nuo V a.. XI a. pabaigoje buvo Pršemislų giminės kunigaikščių valdų centras, nuo XII pabaigos – Moravijos markgrafų rezidencija. Miesto teisės suteiktos 1243 m. XIII-XIV a. miestas kolonizuotas vokiečių, 15261918 m. priklausė Habsburgų imperijai. Ilgą laiką buvo tvirtovė Spielberg (Špilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI–XVIII), kuri Austrijos imperijos metu iki 1858 m. buvo naudojama kaip kalėjimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai. 1805 m. netoli Brno įvyko Austerlico mūšis. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki šiol vadinamas „Čekišku Mančesteriu“. 1839 m. Brno tapo pirmuoju Čekijoje miestu, kurį pasiekė geležinkelis. 1869 m. mieste paleistas pirmasis Čekijoje arklinis tramvajus. 1849–1918 m. buvo Moravijos karališkosios žemės sostinė, 1918–1993 m. Čekoslovakijos srities centras. 1899 m. įkurtas Brno universitetas. II pasaulinio karo metais miestas buvo smarkiai nusiaubtas ir nors jis buvo visiškai atstatytas, jau niekada nebeatgavo pirmykščio spindesio. Dėl klestinčių teatrų ir daugybės muziejų Brno tapo reikšmingu kultūros centru.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII–XVIII a. buvo koreguojamos upių vagos, tiesti žiediniai bulvarai. Mieste gausu architektūros paminklų – XIII a. Špilberko pilis, gotikinės šv. Jokūbo, šv. Petro ir Povilo, šv. Tomo bažnyčios, dvejos rotušės, keli vienuolynai ir rūmai. XX a. pastatyta funkcionalizmo architektūros pastatų: vokiečių architekto L. M. der Rohe projektuota Tugendhato vila (2001 m. įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą), Moravijos bankas, pašto rūmai.[1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šalia miesto veikia specialiai lenktynėms įrengta Brno trasa.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Brno. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504-505 psl.