Kroatijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Topografinis Kroatijos žemėlapis

Kroatija yra šalis Europoje, šiaurės vakarų Balkanų pussiasalyje, į rytus nuo Adrijos jūros.

Šalies kaimynės yra Slovėnija, Vengrija, Serbija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina. Turi jūros siena su Italija. Šalis yra suskirstyta į tris istorines žemes: Istrą, Slavoniją ir Dalmatiją.

Geografinė padėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Kroatijoje yra aukštų kalnų, platus upių tinklas, raižytos jūrų pakrantės, daug salų. Kroatija garsi savo kalnais: Dinarais, Vebitais, mažiau Velika Kapela. Aukščiausias Kroatijos taškas yra Dinara - 1830 metrų virš jūros lygio. Vebito šlaitai stačiai krenta į Adrijos jūrą, sudarydamas nepakartojamą grožį.

Didžiausios upės[taisyti | redaguoti kodą]

Kroatijos rytuose, t. y. Slavonijoje, teka daugybė upių. Ilgiausia iš jų yra Sava kur 562 kilometrai teka Kroatijoje. Ji teka ir Kroatijos sostinėje Zagrebe. Jos didžiausi intakai Kroatijoje yra Kupa, Lonja, Una ir įteka Serbijoje į Dunojų. Taip pat Kroatijos šiaurėje teka Drava. Jos didžiausi intakai Kroatijoje yra Bednja, Mura. Upė taip pat įteka į Dunojų tik dar Kroatijos teritorijoje. Taip pat yra upių įtekančių į Adrijos jūrą, tačiau jos nėra labai ilgos. Didžiausios iš jų yra Krka, Cetina, Neretva.

Didžiausi ežerai[taisyti | redaguoti kodą]

Kroatijoje yra ir nemaža ežerų, dauguma jų yra kalnuose sudarydami nuostabias sąlygas turizmui. Didžiausi iš jų: Kopačevsko ežeras, Lokvarsko ežeras, Plitvička, Krušičko ežeras, Vransko ežeras, Peručko ežeras.

Jūros pakrantės[taisyti | redaguoti kodą]

Kroatija turi 1800 kilometrų pakrantę. Dauguma jos yra labai raižyta, dalmatiško tipo krantai. Dauguma jų susidarė dėl ledynų. Aplink pakrantę yra daugybe ilgų salų, bei pussiasalių. Didžiausia sala yra Krkas - apie 410 km². Ją nuo žemyno skiria Kvarnero sąsiauris, o nuo aplinkinių rytinių salų Kvernevičiaus sąsiauris. Kiek mažesnės salos: Cresas, Rabas, Lošinis, Pagas, Ugljanas, Dugi Otokas, Pašmanas, Kornatis, Šolta, Bračas, Hvaras, Visas, Korčula, Lastovas, Mljetas.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Kroatijos sostinė ir didžiausias miestas yra Zagrebas. Kiti didesni miestai: Splitas, Rijeka, Osijekas, Zadaras, Karlovacas. Didžiausi uostai: Rijeka, Splitas, Pločė, Pula.

Kitos geografinės žinios[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kroatija yra naujosios (kainozojinės) kalnodaros srityje.
  • Kroatija yra tarp Eurazijos ir Afrikos plokščių, t. y. ant seisminės zonos, todėl pasitaiko žemės drebėjimų
  • Kroatijoje yra trys geografinės zonos: Viduržemio tipo, Mišriųjų ir plačialapių miškų, bei Miškastepių.
  • Kroatijoje yra trys dirvožemiai: Viduržemio tipo, plačialapių miškų rudžemio ir siaurialapių miškų pilkžemių, bei prie Dunojaus aliuvinis dirvožemis.
  • Kroatijoje yra dvi klimato juostos - subtropinė ir vidutinių platumų.
  • Žiemą temperatūra yra apie 0 °C, o vasarą temperatūra siekia apie +20 °C, pietinėje dalyje pasiekia ir +30 °C.
  • Kroatijoje per metus kritulių iškrenta apytiksliai apie 1000 mm.
  • Kroatijoje sausio mėnesį slėgis milibarais yra apie 1018, o vasarą apie 1012.
  • Kroatijoje 2002 m. urbanizacija siekė 64 %.
  • Kroatijos miškingumas yra nuo 25-40 %, todėl labai sunku gesinti didelius miško gaisrus.
  • Kroatijos pramonės šakos yra laivų statyba, metalurgija, chemijos pramonė, metalų apdorojimas, dujų ir naftos išgavimas, lengvoji pramonė.
  • Kroatijos pietuose yra išgaunamas aliuminis.
  • Kroatijos žemės ūkio šakos yra vynuogininkystė, kukurūzai, medvilnė ir kt.