Volfgangas Amadėjus Mocartas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Volfgangas Amadėjus Mocartas
Mozart Lange.png
Volfgangas Amadėjus Mozartas
Gimė: 1756 m. sausio 27 d.
Zalcburgas
Mirė: 1791 m. gruodžio 5 d. (35 metai)
Viena
Tėvai: Leopoldas ir Ana Marija Mozartai
Veikla: kompozitorius, smuikininkas, pianistas
Commons-logo.svg Vikiteka: Volfgangas Amadėjus MocartasVikiteka
Parašas
Wolfgang Amadeus Mozart Signature.svg

Volfgangas Amadėjus Mocartas (Johann Chrysostomus Wolfgangus Theophilus Mozart; 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge – 1791 m. gruodžio 5 d. Vienoje) – austrų kompozitorius, vienas žymiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeima ir aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Mocartas vaikystėje

Mocartas gimė Zalcburge, dabartinėje Austrijoje, Leopoldo ir Anos Marijos Pertl Mocartų šeimoje. Kitą dieną buvo pakrikštytas Theophilus vardu, kuris reiškia mylimas Dievo. Šiais laikais naudojamas lotyniškas šio vardo variantas Amadeus.

Mocarto tėvas Leopoldas Mocartas buvo žymus smuikininkas ir kompozitorius, griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje. Jo knyga Versuch einer gründlichen Violinschule (Esė apie grojimo smuiku pagrindus), buvo išleista 1756 m., tais pačiais metais, kai gimė Mocartas. Tad vaikas nuo mažų metų buvo mokomas groti pianinu ir smuiku, o būdamas penkerių jau kūrė muziką. Jo tėvas, pamatęs vaiko talentą, pradėjo jį vežioti po Europą drauge su kitu vaiku – dukra Marjana (Nanerle).

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Paauglystę ir jaunystę praleidęs kelionėse, 1781 m. muzikantas apsistojo Vienoje. Čia 1782 m. rugpjūčio 4 d. vedė Konstancą Veber, su kuria vėliau susilaukė šešių vaikų, iš kurių tik du sūnūs išgyveno iki pilnametystės.

Mocartas įstojo į masonų ložę, gyveno ekstravagantiškai, išleisdavo visus uždirbtus pinigus. Manoma, kad jis mirė apsinuodijęs gyvsidabriu arba nuo trichineliozės. Mirė taip ir nepabaigęs savo paskutiniojo kūrinio – Requiem. Po mirties buvo sudegintas masiniame kape dėl tuo metu galiojusios tvarkos, siekiant sustabdyti buboninio maro plitimą.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvoji kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Volfgangas Amadėjus Mocartas

Kurti muziką Mocartas pradėjo anksti: būdamas penkerių metų parašė pirmuosius menuetus, Svarbiausi Vienos laikotarpio kūriniai: fantazija ir sonata fortepijonui c-moll (K.475, K.457), „Haidno“ kvartetai (šeši styginių kvartetai, dedikuoti Haidnui), styginių kvintetai C-dur ir g-moll (K.515, K.516), sonatos A-dur 3 dalis – praminta „Turkų maršu".

Simfonijos[taisyti | redaguoti kodą]

Labai svarbi kūrybos dalis – simfonijos. Vienoje kurtos simfonijos nuo ankstesnių skyrėsi tuo, kad dabar jos jau buvo ne skirtos koncertų pradžiai, o galėjo pačios būti koncerto programos dalimi. Žinomiausios simfonijos – „Prahos simfonija“ D-dur (K.504), simfonijos Es-dur (K.543), g-moll (K.550), C-dur („Jupiterio simfonija“, K.551), „Hafnerio simfonija“ (K.385), „Linco simfonija“ (K.425).

Vienos laikotarpiu Mocartas sukūrė zingšpylį „Pagrobimą iš Seralio“, operas „Figaro vedybos“, „Don Žuanas“, „Visos jos tokios“, „Užburtoji fleita“.

Paskutinis Mocarto kūrinys „Requiem“ buvo užsakytas turtingo aristokrato (grafo F. van Valzego). Mocartui mirus, kūrinį pabaigė jo mokinys Francas Ksaveras Ziusmajeris.

Mocarto kūriniai numeruojami pagal vadinamąjį Köchel-Verzeichnis – Kechelio sąrašą, sudarytą 1862 m. Prieš kūrinių numerius prirašomos raidės K arba KV.