Juozapas Montvila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozapas Montvila
lenk. Józef Montwiłł
Józef Montwiłł.jpg
J. Montvila 1910 m.
Gimė: 1850 m. kovo 9 d.
Mitėniškių dvare prie Šėtos
Mirė: 1911 m. vasario 20 d. (60 metų)
Vilnius
Palaidotas: Rasų kapinės, Vilnius
Tėvai: Stanislovas Montvila
Veikla: visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas
Organizacijos: Rusijos III Valstybės Dūmos deputatas
Alma mater: Peterburgo universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Juozapas MontvilaVikiteka
Paminklas labdario veiklai atminti Vilniaus Rasų kapinėse

Juozapas Montvila (lenk. Józef Montwiłł, 1850 m. kovo 9 d. Mitėniškių dvare prie Šėtos1911 m. vasario 20 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1866 m. baigė Vilniaus gimnaziją, 1872 m. – Sankt Peterburgo universiteto (Rusija) Teisės fakultetą. Berlyne, Vienoje, Krokuvoje studijavo sociologiją ir ekonomiką.

Grįžęs į Lietuvą kurį laiką gyveno ir ūkininkavo Šėtoje. Perėmė bei reorganizavo Vilniaus prekybos banką. Nuo 1885 m. Vilniaus žemės banko steigėjas, vienas direktorių, faktinis jo vadovas, Vilniaus prekybos banko vadovybės narys. Vilniaus miesto dūmos narys, 1897 m. išrinktas Vilniaus miesto galva, bet Rusijos imperijos valdžios nepatvirtintas, 19071911 m. Rusijos III Valstybės Dūmos deputatas.

Labdaros veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Rėmė visuomeninę, kultūrinę veiklą. Per maždaug du dešimtmečius įkūrė daugiau kaip 20 visuomeninių organizacijų: vaikų vasaros poilsio stovyklų, vaikų globos draugiją, muzikos ir dailės mokyklas, 1905 m. – muzikos draugiją „Liutnia“, našlaičių prieglaudą, nakvynės namus, ambulatoriją neturtingiesiems, jiems organizavo ir nemokamus pietus. Mitėniškių dvare įkūrė paskolos kasą valstiečiams, rėmė Šėtos neturtingųjų prieglaudą. Taip pat 5 žiemas savo lėšomis išlaikė mokyklą neturtingųjų vaikams, apmokėdavo vaistus neturtingiesiems ligoniams ir pan. Jo pastangomis Šėtoje buvo įkurtas Valstiečių bankas, kuriame pats keletą metų dirbo neatlyginamai. [1] Šėtoje įsteigė pagalbos neturtingiesiems draugiją, 1896 m. Šėtoje – audėjų mokyklą „Birutė“ (ją išlaikė) ir kitas, rūpinosi jų finansavimu, skyrė nemažai savo lėšų. Nuo 1888 m. įėjo į Vilniaus Labdaros draugijos vadovybę, ėmėsi aktyvios veiklos Vilniuje. Daugelis tų draugijų ir visuomenės organizacijų įsikūrė J. Montvilos rūpesčiu ir daugiausia jo lėšomis restauruotuose pranciškonų vienuolyno rūmuose. Su broliu Stanislovu (1850-1916 m.) įkūrė „Brolių Montvilų fondą“ visuomeninėms ir labdaros organizacijoms remti. 1903 m. rėmė Krokuvos draugijos „Sztuka“ parodą Vilniuje. Kartu su kitais 1907 m. įkūrė ir finansiškai rėmė Vilniaus mokslo bičiulių draugiją.[2]

Jo iniciatyva Vilniuje pastatyta nemažai gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų. 18961898 m. inicijavo 4 gyvenamųjų kolonijų (namų bendrijų) statybą gražiose Vilniaus vietose (Lukiškėse, Piromonte, Rasose). J. Montvilos pastangomis jo kraštietis architektas Vaclovas Michnevičius atvyko kurti į Lietuvą, čia dirbdamas suprojektavo daug Vilniaus pastatų, daugiau nei 30 bažnyčių, buvo Pranciškonų vienuolyno restauracijos projekto Trakų gatvėje bendraautoris. Jo užsakymu ir jam vadovaujant 18891891 m. pastatytas tuometinio Žemės ūkio banko pastatas Vilniuje, Gedimino pr. 6 (dab. Lietuvos bankas, projekto autorius – architektas Vincentas Gorskis).

Atminimas[taisyti | redaguoti kodą]

J. Montvilos inicialai įspausti Šėtos bažnyčios varpe – jis parėmė varpo išliejimo darbus. Labdarys buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse prie koplyčios, kur jam Vilniaus visuomenininkai pastatė paminklą (angelo skulptūra). 1927 m. greta palaidotas lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius. Po mirties taip pat buvo sukurtos didžiojo labadario ir jo tėvo Stanislovo epitafijos Šėtos bažnyčioje, saugomos Šėtos vidurinės mokyklos muziejuje. 1931 m. rugsėjo 3 d. skverelyje tarp Trakų ir Pranciškonų gatvių pastatytas paminklas J. Montvilai atminti. Nepriklausomybės metais Šėtos vidurinėje mokykloje surengta konferencija „Filantropija – širdies pašaukimas“.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Juozapas Montvila
  2. Juozapas Montvila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 462 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]