Karintija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karintija
Kärnten
Flag of Carinthia (state).svg Kaernten CoA.svg
Karte A Ktn.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Austrijos vėliava Austrija
Administracinis centras: Klagenfurtas
Apskričių: 8
Gyventojų (): 559 891
Plotas: 9 535 km²
Tankumas (): 59 žm./km²
ISO 3166-2: AT-2
Commons-logo.svg Vikiteka: KarintijaVikiteka

Karintija (vok. Kärnten, slov. Koroška, lot. Carinthia) – Austrijos žemė. Sostinė – Klagenfurtas (slov. Celovec). Plotas 9533 km²; 561,1 tūkst. gyventojų (2001). Pietinėje žemės dalyje (vad. Unterland) gyvena apie 20 000 slovėnų, kalbančių savotiškomis tarmėmis (vad. Windisch).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Karintijos kunigaikštystė.

Pirmieji žinomi Karintijos gyventojai buvo ilyrai, susimaišę III a. pr. m. e. su norikais, viena Europoje paplitusių keltų genčių. Romėnams užkariavus norikų valstybę keltai buvo palaipsniui romanizuoti. Žlugus Romos imperijai buvusioje romėnų provincijoje Noricum ilgainiui apsigyveno slavų gentys. V a. atėję slavai įkūrė po Alpėmis (Klagenfurto baseine) nepriklausomą Karantanijos valstybę.

889 m. regionui patekus į Frankų imperiją (užkariauta bavarų (bajuvarų)), čia įkurta Karintijos marka. 976 m. ji tapo Karintijos kunigaikštyste. Iš pradžių kunigaikštystė buvo gerokai didesnė, nei dabartinė Karintijos žemė, tačiau ilgainiui reiškiantis feodaliniam susiskaldymui, ji neteko daugybės teritorijų pietuose. 1335 m. tapo habsburgų valdoma žeme ir vėliau Habsburgų monarchijos dalimi. Dauguma slavų ir suslavėjusių romėnų buvo germanizuota, šiais laikais slovėnai (Alpių slavų palikuoniai) sudaro apie 3 % Karintijos gyventojų. 1918 m. susikūrus Austrijos Respublikai, beveik visos kunigaikštystės žemės įjungtos į jos sudėtį kaip federacinė žemė.

Alpės (Saualpe)
Alpės (Saualpe)