Ukrainos geografija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Ukrainos geografija | |
| |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Rytų Europa |
| Plotas | 603 500 km² 95,99 % žemės 4,01 % vandens |
| Pakrantė | 2 782 km |
| Sienos | Rusija 1 576 km Moldavija 939 km Baltarusija 891 km Rumunija 531 km Lenkija 526 km Vengrija 103 km Slovakija 97 km |
| Aukščiausias taškas | Hoverla 2 061 m |
| Žemiausias taškas | Kujalnyko limanas -5 m |
| Ilgiausia upė | Dniepras 981 km |
| Didžiausias ežeras | Jalpugas 149 km² |
Ukrainos kraštovaizdyje vyrauja derlingos lygumos ir stepės bei plokštikalnės, kertamos Dniepro, Doneco, Dniestro ir Pietinio Bugo, kurie įteka į Juodąją jūrą bei nedidelę Azovo jūrą. Pietvakariuose sieną su Rumunija sudaro Dunojaus delta. Vieninteliai šalies kalnai yra Karpatai, kurių aukščiausia viršūnė yra Hoverla (2 061 m) ir Krymo pusiasalyje, esantys kalnai palei Juodosios jūros pakrantę.
Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Juodosios jūros šiaurės vakarinis krantas nelabai vingiuotas, žemas. Didžiausios įlankos: Tendro, Džarylgašo, Karkinito, Kalamito. Krymo pusiasalio krantas aukštas, kalnuotas. Azovo jūros krantas žemas, daug smėlio nerijų (Obitočnajos, Berdiansko), vakaruose Arabato nerija skirią Azovo jūrą nuo Sivašo įlankos.
Didumą Ukrainos paviršiaus užima Rytų Europos lygumos pietvakarinis pakraštys: šiaurėje yra Polesės, Dniepro kairiajame krante – Padnieprės, pietuose – Juodosios jūros žemumos, Dniepro dešinajame krante – Volynės, Podolės, Padnieprės aukštumos, rytuose – Doneco kalvagūbris, į pietvakarius nuo jo – Pazovės aukštuma. Vakaruose yra Ukrainos Karpatai (rytinė kalnų dalis) į pietvakarius nuo jų – Užkarpatės žemuma (Dunojaus vidurupio žemumos dalis). Krymo pusiasalio pietuose yra Krymo kalnai.
Aukščiausi kalnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ukrainai būdingas žemyninis vidutinių platumų klimatas, o Krymo pietinėje dalyje yra subtropinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės rytuose nuo -7 iki -8 °C. Krymo pietiniame krante 2-7 °C, liepos šiaurės vakaruose 17-19 °C, pietryčiuose 22-23 °C, Krymo pusiasalio pietiniame krante 24-25.
Krituliai pasiskirsto labai netolygiai: žymiai daugiau jų iškrenta šalies vakaruose ir šiaurėje, nei rytuose ir pietuose: kritulių pietuose kai kur tik 300 mm, šiaurės vakaruose iki 700 mm, Krymo kalnuose iki 1200 mm, Karpatuose iki 1600 mm. Toliau nuo Juodosios jūros žiemos yra ilgos ir šaltos; vasarą didžiojoje šalies dalyje yra šilta, o pietuose karšta. Daugiausia jų iškrenta pavasarį ir vasarą. Sniego danga šiaurėje laikosi 100–115 d. pietuose 20-40, Krymo pietiniame krante keletą dienų. Vegetacijos laikotarpis 150–200 d.
 Kijevo klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 11,1 (1991) | 17,3 (1990) | 22,4 (1990) | 29,1 (1950) | 33,6 (2007) | 35,0 (1885) | 39,4 (1936) | 39,9 (1898) | 33,8 (1898) | 29,5 (1893) | 23,2 (1926) | 14,7 (2008) | 39,9 (1898) |
| Vid. temperatūra °C | −4,3 | −3,3 | 1,3 | 8,9 | 15,1 | 18,3 | 19,5 | 18,9 | 13,8 | 7,9 | 1,8 | −2,0 | 8,0 |
| Žemiausia °C | −31,1 (1950) | −32,2 (1929) | −24,9 (1964) | −10,4 (1931) | −2,4 (1900) | 2,4 (1930) | 5,8 (1904) | 3,3 (1966) | −2,9 (1881) | −17,8 (1920) | −21,9 (1890) | −30,0 (1895) | −32,2 (1929) |
| Krituliai mm | 38 | 37 | 36 | 49 | 53 | 75 | 85 | 56 | 58 | 37 | 51 | 46 | 621 |
| Duomenys: Kijevo klimatas[1] 2009 01 15 | |||||||||||||
Gamtos ištekliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geležies rūda, akmens anglis, manganas, gamtinės dujos, nafta, akmens druska, siera, grafitas, magnis, kaolinas, nikelis, gyvsidabris, mediena, dirbama žemė.
Vandens telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ukrainoje yra apie 22 500, ilgesnių, kaip 4 km, iš jų apie 4000 ilgesnių kaip 10 km, 115 ilgesnių kaip 100 km. Dauguma upių priklauso Juodosios ir Azovo jūros baseinams, 4 % Ukrainos ploto – Baltijos jūrai. Upių tinklas tankiausias Karpatuose, Podolės aukštumoje, Doneco kalvagūbryje, rečiausias – pietuose. Ilgiausia upė – Dniepras su intakais Pripete, Desna, Tetervu, Rose, Sula, Psiolu, Vorskla. Ukrainos rytuose teka Donecas, pietvakariuose – Dniestras, Pietų Bugas, Prutas, Rumunijos pasienyje – Dunojaus dalis nuo Pruto žiočių.
Iš viso yra apie 3000 ežerų (be tvenkinių) – jų bendras plotas apie 2000 km². 13 ežerų didesni kaip 50 km². Dauguma ežerų yra upių salpose, Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse. Polesėje yra karstinės kilmės ežerų: Svitjazis, Pulemecas. Karpatų didžiausias ežeras – Synevyras. Taip pat yra apie 20 000 tvenkinių, didžiausi – Dniepro slėnyje.
|
Ilgiausios upės
|
Didžiausi ežerai:
Giliausias ežeras: |
Dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirvožemiai užima virš 50 % Ukrainos ploto (daugiausia stepių ir miškastepių zonoje). Ukrainos šiaurėje vyrauja velėniniai jauriniai ir pelkiniai dirvožemiai. Taip pat yra miškų pilkųjų, kaštoninių dirvožemių. Karpatuose – velėniniai jauriniai, miškų pilkieji, kalnų pievų, Krymo kalnuose – rudieji dirvožemiai ir pilkžemiai.
Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Polesės miškuose gyvena briedžiai, kiškiai, šernai, vilkai, lapės, bebrai, kiaunės, voverės, šermuonėliai, miškastepių zonoje – kiškiai, ūdros, kurmiai, šeškai, starai, daug paukščių, stepių zonoje gausu starų, žiurkėnų, ežių, švilpikų, kalnuose – elnių, vilpišių, rudųjų lokių, lūšių.
Sienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ukraina besiriboja su šiomis valstybėmis:
- Bendras sienos ilgis – 4 663 km
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Kijevo klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-15.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||
| |||||||||||||
