Dėras

Koordinatės: 47°41′0″ š. pl. 17°38′0″ r. ilg. / 47.68333°š. pl. 17.63333°r. ilg. / 47.68333; 17.63333 (Dėras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dėras
veng. Győr
            
Dėro centras
Dėras
Dėras
47°41′0″ š. pl. 17°38′0″ r. ilg. / 47.68333°š. pl. 17.63333°r. ilg. / 47.68333; 17.63333 (Dėras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Vengrijos vėliava Vengrija
Medė Dėro-Mošono-Šoprono medė
Meras Zsolt Borkai
Gyventojų (2011 m.) 131 267
Plotas 174,61 km²
Tankumas (2011 m.) 752 žm./km²
Pašto kodas 9000 - 9030
Tinklalapis [1]
Vikiteka Dėras
Kirčiavimas Dė́ras

Dėras – miestas šiaurės vakarų Vengrijoje, prie Dunojaus protakos ir į ją įtekančių Rabos ir Repcės upių. Dėro-Mošono-Šoprono medės administracinis centras. Yra pusiaukelėje tarp Budapešto rytuose ir Bratislavos bei Vienos vakaruose. Automobilių pramonė („Audi“ gamykla). Yra gotikos ir baroko bruožų turinti katedra, rotušė, istorinis senamiestis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje miestas gyventas keltų ir buvo žinomas Arabonos vardu. Vėliau buvo užimtas romėnų, čia įrengta tvirtovė. X a. miestą užėmė vengrai. Karalius Steponas I Dėre įkūrė vyskupiją. 12411242 m. užimtas mongolų, o 1271 m. sugriautas čekų. Vėliau atstatytas, bet artinantis osmanų okupacijai pačių vengrų padegtas. Po okupacijos atstatytas italų architektų. 1743 m. gavo laisvojo karališkojo miesto statusą, čia įsikūrė jėzuitai, karmelitai.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]