Veprių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
46 pridėti baitai ,  prieš 7 mėnesius
S
 
Per [[Švedų tvanas|Švedų tvaną]], 1656 m. rugpjūčio 12 d. pro Veprių dvarą Kėdainių link nuo rusų ir kazokų kariuomenės traukėsi [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] daliniai. Ant piliakalnio buvę [[XVII amžius|XVII a.]] Šemetų pastatyti [[renesansas|renesansiniai]] dvaro rūmai buvo nuniokoti švedų per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], 1704 m., todėl dvaro centras perkeltas į dabartinę vietą ežero terasoje, 250 m į pietvakarius. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje pastatytas [[klasicizmas|klasicistinis]] vieno aukšto rūmų pastatas, prie kurio vakarinės pusės XIX a. pabaigoje pristatytas dviaukštis klasicistinis, stačiakampio formos priestatas, papuoštas keturių kolonų [[Portikas|portiku]].
 
 
Pirmieji žinomi Veprių dvaro valdytojai buvo lietuvių didikai [[Kęsgailos]], valdę pirmojo dvaro paminėjimo metu, 1542 m., iš kurių jis pateko į [[Minsko vaivada|Minsko vaivados]] [[Marcijonas Bogdanas Oginskis|Marcijono Bogdano Oginskio]] rankas.
Šemetoms Vepriai atiteko kaip kraitis<ref>http://dworypogranicza.pl/index.php/litwa/239-wieprze</ref>, kai [[Melchioras Stanislovas Šemeta|Merkelio Stanislovaičio Šemetos]] ir Elžbietos Hlebovičiūtės sūnus [[Ukmergė|Vilkmergės]] [[pakamaris]]<ref>https://www.geni.com/people/Melchior-Szemet-h-%C5%81ab%C4%99d%C5%BA/6000000014949515749</ref> Merkelis Šemeta (1550-?) vedė Marcijono Oginskio vyriausiąją dukterį Barborą Oginskaitę (c. 1595-c. 1651), kuri [[Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia|Veprių bažnyčiai]] apie 1647 m. padovanojo inventorių.<ref>http://www.samogit.lt/KULTURA/Barbora_Oginskiaite_Semetiene.htm</ref> Šemetos ant piliakalnio kalvos pasistatydino ištaigingus renesansinius rūmus. Yra žinoma, kad Barbora Oginskaitė Šemetienė 1651 m. sudarytu testamentu Veprių dvarą užrašė savo broliui [[Minsko vaivada|Minsko vaivadai]] ir [[Trakų vaivadija|Trakų kaštelionui]] [[Aleksandras Oginskis|Aleksandrui Oginskiui]]<ref>https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/aleksander-oginski-z-kozielska-h-wlasnego</ref> tačiau jis neilgai ją tepergyveno.
 
Dvaras kraičio keliu perėjo [[Naugarduko vaivada|Naugarduko vaivadai]] [[Steponas Tyzenhauzas|Steponui Tyzenhauzui]] (1630-1708), 1660 m. vedusiam Merkelio ir Barboros sūnaus [[Slanimas|Slanimo]] pakamario Gabrieliaus Šemetos (1610-1649) dukterį Barborą Šemetaitę Tyzenhauzienę (1645-?). Jų sūnaussūnus [[Jonas Steponas Tyzenhauzas|Jono Stepono Tyzenhauzo]] prie dvaro formaliai prijungė Veprių bažnyčią. Pastarojo sūnus, Kupiškio ir [[Vilkmergės pavietas|Vilkmergės seniūnas]] Benediktas Tyzenhauzas (1693-?) karų nuniokotą dvarą paliko savo sūnui Mykolui. Po [[Podolė]]s seniūno Mykolo Tyzenhauzo (1725-1767) mirties dvaras atiteko jo našlei [[Livonija|Livonijos]] bajorei Barbarai von Syberg Tyzenhauzienei (c. 1735-1811), kuri apie 1768 m. antrą kartą ištekėjo už [[Vitebsko vaivada|Vitebsko vaivados]] [[Mykolas Kosakovskis|Mykolo Kosakovskio]] (1733-1798). Brolio vaikų globą, tuo pačiu ir dvarą, siekė perimti [[Lietuvos dvaro paiždininkis]] [[Antanas Tyzenhauzas]], užginčijęs brolio testamentą. Iki 1779 m., dėl dvaro vyko aršūs teisminiai ginčai tarp jo ir Mykolo Kosakovskio. Galiausiai [[1808]] m. Mykolo Tyzenhauzo sūnus, [[Rokiškio dvaras|Rokiškio dvaro]] statytojas [[Ignotas Tyzenhauzas]] (1760–1822) pardavė dvarą BarborosBarbaros ir jos antrojo vyro sūnui, [[ATR]] kariuomenės pulkininkui, [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederatui]], buvusiam [[Lietuvos didysis medžioklis|Lietuvos didžiajam medžiokliui]] [[Juozapas Dominykas Kosakovskis|Juozapui Dominykui Kosakovskiui]] (''Józef Dominik Kossakowski''). [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu jam priklausančiame dvare su 300 sukilėlių kariuomene buvo apsistojusi [[Emilija Pliaterytė]].
 
[[Vaizdas:Sinclair_original_sharp_small.jpg|thumb|left|Aleksandras Saint Clair]]
5 066

pakeitimai

Naršymo meniu