Aštriosios Kirsnos dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aštriosios Kirsnos dvaras
Vieta Lazdijų rajonas
Įkurtas XIX a.
Rūmų stilius Klasicizmas
Bajorų giminės Bielkos,
Mlinskiai,
Sapiegos,
Praževskiai,
Karengos,
Gavronskiai,
Krinskiai,
Balinskiai
Pastatų būklė Restauruojama

Aštriosios Kirsnos dvaras – dvaras Lazdijų rajone, Aštriosios Kirsnos kaime.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro pradžia – 1536 m., kai raistas prie Kirsnos upelio, vadinamas Aštra, duotas valdyti Bogdanui Bielkai, iš kurio vietovė 1547 m. perėjo Benešui Mlinskiui[1].

Benešas Mlinskis pardavė dvarą Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūnui Povilui Sapiegai (1546–1580), kuris laikomas Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju, vėliau dėl lėšų trūkumo dvarą pardavė Romanui Praževskiui, 1592 m. jam buvo patvirtinta ši žemė karaliaus Zigmunto III-iojo privilegija[2].

Aštriosios Kirsnos dvaras buvo padalintas į keletą dvarų: Bulakavą, Novaradziškes, Aštriąją Kirsną, pastarąji po Praževskio valdė Kazimieras Lukoševičius. Jam mirus, Aštrioji Kirsna atiteko jo seseriai Onai Lukoševičiūtei Bankauskienei.

1679 m. dvarą Bankauskai pardavė Matui Jonui Zakševskiui. Tuo metu gyvenamasis dvaro namas buvo sudegęs. Be namo dar stovėjo ūkiniai pastatai, vartai.

1750 m. Aštriosios Kirsnos dvarui priklausė Derviniai, Jukneliškė ir dalis Vidzgailų su karčema, Bulakavas.

1755 m. Teklė Selevaitė Karengienė (antrąja santuoka Giecevičienė) perleido Aštriąją Kirsną sūnui, Včicesiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui Juozapui Tadui Karengai. Buvo sudarytas inventorius: visiškai supuvę rūmai skiedromis dengtu stogu, dviaukštė medinė sūrinė, šeimynos trobesys, arklidė, daržinė, senas kluonas, nauji bravoras ir malūnas, dauguma jų blogoje būklėje.

1777 m. dvaro inventoriaus ir dvaro sodybos pastatų išdėstymo plane matyti, kad naujasis savininkas Juozapui Tadui Karengai senuosius medinius dvaro rūmus perstatė mūriniais, piešinyje pavaizduoti išvaizdūs vienaaukščiai rūmai, dengti raudonu stogu, masyvūs ūkiniai pastatai, tvenkinių sistema. Sodybą juosė tvora, į dvarą vedė trys pagrindiniai įvažiavimai su dekoratyviais vartais. Sodybos centre stovėjo mūriniai U formos dvaro rūmai. Upeliu jie natūraliai buvo atskirti nuo ūkinio kiemo, apstatyto mediniais tvartais, klojimu, atskiru bravoro pastatu. Plane atsispindi ir tuometinė vandens telkinių išsidėstymo schema.

1787 m. dvaro rūmai sudegė.

1804 m. Juozapas Tadas Karenga mirė, nepalikęs testamento. Palikimą pasidalino keturi vaikai. Dvaro sodyba su Aštriosios Kirsnos dvaro rūmais atiteko Hektorui Karengai – Seinų pavieto viršininkui, vėliau – tos pačios apskrities bajorų maršalkai. Kitiems vaikams atiteko Pakirsnė, Bieliūnai, Bulakavas.

1805 m. Hektoras Karenga vedė Oną Pšeciševską. Hektoras Karenga mirė 1839 m. Dvarą ėmus valdyti našlei O. Karengienei, 1841 m. buvo sudarytas inventorius, kuriame aprašyti jau 2 aukštų mūriniai rūmai, aprašant rūmų įrangą vardijami prabangūs apyseniai baldai, paveikslai, sidabras, minimos prabangios karietos, muzikos instrumentai (Hektoro ir Onos Karengų laikais dvare buvusi kapela), bravoras, atskiras vaito namas, būstinė tarnams ir kt. Dvare būta didelio žirgyno, laikyta daug galvijų: karvių, arklių, avių.

Nuo 1850 m. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe, kurios vienas iš valdytojų – Zigmundas Gavronskis buvo vienas turtingesnių ir modernesnių Suvalkų gubernijos dvarų savininkų. Jis daug statė, vystė dvarų ūkį. Manoma, kad XIX a. vid. dvaro rūmai buvo rekonstruoti, o XIX a. II p. pastatyti ir kiti ūkiniai dvaro pastatai – kumetynai, spirito varykla, svirnas, tvartas ir kt. Dvaras turėjo 9160 margų žemės, kuriose buvo įkurti 5 palivarkai. Dvare veikė kalkinė, plytinė, spirito varykla, malūnas, lentpjūvė. Dvaro parkas įkurtas XIX a. antroje pusėje.

1910 m. dvaras tapo Krinskio nuosavybe, o 1912 m. – varžytinėse įsigytas Balinskio. Žemės reformos metu (1922 m.) dvaras išparceliuotas, tuo metu dvarą valdė agronomas Vladislovas Kriaučiūnas, kuris buvo vedęs Balinskio dukterį, savininkui palikta 150 ha žemės.

1927 m. Vladislovas Kriaučiūnas įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą, kurią lankė 52 mokiniai. Buvo 22 mokinių namų ruošos skyrius. Šeimininkai gyveno II aukšte.

1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Rūmuose 1945 m. įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija. Čia taip pat yra buvusi apylinkės taryba, biblioteka, rytinėje dalyje – butai.

1992 m. Aštriosios Kirsnos dvarą susigrąžino tiesioginiai paveldėtojai, tačiau neišgalėdami pasirūpinti didelės dvaro sodybos palaikymu ir atkūrimo darbais, 2001 m. pardavė dabartiniam savininkui[3].

1997 m. Aštriosios Kirsnos dvaras įrašytas į Kultūros vertybių registrą[4].

Architektūrinės vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saikingi, klasicistiškai griežti rūmų fasadai – simetriški. Pagrindiniame, pietiniame fasade atkeliaujančius iš tolo pasitinka masyvus portikas su keturiomis jonėninio orderio kolonomis[5].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. KPD. „Aštriosios Kirsnos dvaro sodybai reikia daugiau dėmesio. 2021-08-13“. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio mėn. 26 d.. 
  2. Robertas Zilinskas. „Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos rūmų istorijos tyrimai.“. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio mėn. 26 d.. 
  3. Margarita Janušonienė. „Aštriosios Kirsnos ir Rudaminos dvarai. Istorija ir dabartis. 2009“. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio mėn. 26 d.. 
  4. „Rudaminos dvaro sodybos fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2022-11-26. 
  5. architekturalietuvoje.lt. „Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos rūmai“. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio mėn. 26 d.. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]