Melchioras Stanislovas Šemeta

Melchioras Stanislovas Šemeta
Šemetos
Herbas „Łabędź“
Mirė	1570 m.
Tėvas	Stanislovas Šemeta
Motina	Ona Kęsgailaitė
Sutuoktinis (-ė)	Elžbieta Hlebavičiūtė Bogumila Pritulisaitė
Vaikai	Vaclovas Šemeta, Jonas Šemeta, Melchioras Šemeta, Kristina Šemetaitė

Melchioras Stanislovas Šemeta (? – 1570) – LDK valstybinis veikėjas.

Biografija

Buvo Žemaitijos paseniūniu, Rietavo tijūnu nuo 1548 m., nuo 1550 m. Beržansko, nuo 1560 m. Dinaburgo seniūnu, nuo 1566 m. Žemaitijos kaštelionu.

1532 m. mirus paskutiniajam Kęsgailų giminės didikui Žemaičių seniūnui Stanislovui Stanislovaičui Kęsgailai jo paliktą turtą perėmė jo pusbrolio sūnus Stanislovas Kęsgaila, tačiau dėl to kilo kitų pretendentų į palikimą nepasitenkinimas ir teisminiai ginčai. 1547 m. Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto priimtu teismo nuosprendžiu dalis palikimo atiteko jo tėvo brolio dukters Onos Kęsgailaitės Šemetienės (1480-1554) sūnui Melchiorui Šemetai.

Šeima

Šemetų herbas, XVII a. Veprių varpo fragmentas

Stanislovo Šemetos ir Onos Kęsgailaitės sūnus.

Pirmoji žmona buvo Elžbieta Hlebavičiūtė, Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus duktė. Su ja turėjo sūnų Vilkmergės pakamarį Melchiorą Šemetą. Su antrąja žmona Bogumila Pritulisaite turėjo sūnus Smolensko kaštelioną, Vilniaus pakamarį Vaclovą Šemetą, Batocko seniūną Joną Šemetą ir dukterį Kristiną, kuri ištekėjo už Vaitiekaus Bilevičiaus.

Lieratūra

• Шэметы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. – 792 с.: іл. С. 766. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: -	Žemaitijos kaštelionas 1566	Po to: Mikalojus Talvošas