Skaraitiškės dvaras
55°28′17″š. pl. 23°12′42″r. ilg. / 55.4714°š. pl. 23.2117°r. ilg.
| Skaraitiškės dvaras | |
|---|---|
 Dvaro rūmai tarpukariu
| |
| Vieta | Skaraitiškė |
| Įkurtas | XVIII a. |
| Rūmų stilius | Klasicizmas |
| Bajorų giminės | Skaraičiai Gabševičiai Sirjatavičiai Bilevičiai Kontrimai |
| Pastatų būklė | nerestauruotas |
| Savininkas | Kęstutis Skamarakas |
Skaraitiškės dvaras – dvaras Raseinių rajone, Skaraitiškės kaime.
Dabartiniai mūriniai Skaraitiškės dvaro rūmai pastatyti 1838 m. vietoje senų medinių. Šis pastatas turi klasicizmo stiliaus bruožų, yra devynių sąramų, stačiakampis, tinkuotas, turintis aukštus pamatus, įspūdingus skliautuotus rūsius.
Šalia dvaro kažkada buvo išdėstytos akmeninio mūro arklidės ir daržinės, iš kurių šiuo metu likę tik pamatai. Šiaurinėje dvaro pusėje stūkso ūkinis pastatas, kažkada naudotas kaip maisto atsargų saugykla. Pastato sienų storis siekia apie metrą, todėl pastato viduje temperatūra apylygiai laikėsi ištisus metus.
Į rytus nuo dvaro buvo parkas, taip pat tvenkinys, gautas patvenkus Dembulę. Dar vienas tvenkinys buvo sukurtas patvenkus Tvarkantę, prie šio tvenkinio užtvankos buvo pastatytas akmeninis vandens malūnas, tačiau sovietmečiu neprižiūrimas sugriuvo.
Nuo dvaro į pietų pusę buvo pasodinta medžių alėja, kuri baigėsi trimis kaštonais, po kuriais buvo pastatytas masyvus medinis kryžius. Sovietmečiu Skaraitiškė buvo judri gyvenvietė, tačiau pastaruoju metu gyvenamų namų praktiškai nebeliko, jauni gyventojai išsikėlė, o senieji išmirė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Faktiniais šaltiniais neparemtas pasakojimas, jog dvaro vardas kilo nuo Žemaitijos bajorų Skaraičių, kurie neva dar Vytauto laikais prižiūrėjo didžiules valdovų valdas.
Poros šimtmečių senumo istoriniuose šaltiniuose miškų ir žemių plotai tarp Šiluvos ir Dubysos upės įvardijami Skaraitiškės raktu, jis XVIII a. pradžioje atiteko broliams Gabševičiams. Vienas iš jų buvo Šiluvos bažnyčios infulatas, todėl miškus padovanojo bažnyčiai. Kitas gavo Skaraitiškės dvarą su palivarkais.
Viena iš Gabševičių dukrų ištekėjo už Raseinių žemės teisėjo Tomo Sirjatavičiaus, jai dvaras atiteko kaip kraitis. Savo ruožtu Sirjatavičiai vyresniajai dukrai Teklei tą patį kraitį atidavė išleisdami už Jono Bilevičiaus. XIX a. pradžioje dvaras garsėjo pavyzdingai tvarkomu ūkiu, modernia žemės ūkio technika, gerais savininkų ir valstiečių santykiais. 1838 m. vietoje senų medinių pastatyti išlikę dabartiniai mūriniai dvaro rūmai.
Dvaro tradicijas tęsė ir Bilevičių sūnus Pranas (1820–1878). Jo dukra Uršulė Bilevičiūtė 1878 m. ištekėjo už kaimyninio dvaro savininko sūnaus Leono Kontrimo.
Yra teigiančių, jog dvare po 1831 m. sukilimo slapstėsi ir 1836 m. mirė Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros steigimo iniciatorius, slaptos „Nenaudėlių” draugijos įkūrėjas Kazimieras Kontrimas (1776–1836). Jo darbus vėliau tęsė sūnėnas Leonas Kontrimas, o po jo – Ignas Kontrimas. Jie abu aktyviai dalyvavo Kaune įsteigtos Lietuvos žemės ūkio draugijos veikloje, įgytos žinios jiems padėjo tvarkant dvaro reikalus, todėl ūkis ir toliau buvo pavyzdinis, XIX a. jam priklausė 710 dešimtinių žemės.
I pasaulinio karo metais palei Skaraitiškę ėjo fronto linija, dvaro rūmuose buvo apsistoję vokiečių kareiviai, o dvaro savininkas Ignas Kontrimas buvo priverstas pasitraukti – 1915 m. jis Kėdainiuose susirgo ir mirė. Būtent karo metais dvare kilo gaisras ir sudegė 14 dvaro sodybos pastatų.
1918 m. iš Maskvos grįžęs Igno brolis inžinierius-architektas Pranas Kontrimas ėmė rūpintis nuniokotu dvaru – daugelis pastatų sudegę, gerokai apnaikintas parkas (1922 m. užėmė apie 11 ha). Palaipsniui dvarą atstatęs ir iki 1940 m. čia šeimininkavo, dvarui priklausė 142,32 ha žemės. Dvare saugotas nežinomo dailininko XVIII a. tapytas LDK iždininko Ignoto Kontrimo portretas, senoviniai baldai, dvaro biblioteka, Raseinių apskrityje buvusi viena iš turtingiausių.
Sovietų valdžia visus dvaro pastatus nacionalizavo, vertingiausi daiktai pateko į Tytuvėnų bazę, iš kur buvo numatyta paskirstyti po Telšių „Alkos” ir Šiaulių „Aušros” muziejus. Dvaro savininkė M. Kontrimienė ir jos dukra Sofija buvo ištremtos į Sibirą.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Skaraitiškės dvaro sodybos (Kultūros vertybių registras)
- Skaraitiškės dvaro sodybos fotofiksacija (Lietuvos dvarų duomenų bazė) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Skaraitiškės dvaras (dvarai.lt) Archyvuota kopija 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto.
- Skaraitiškės dvaras Archyvuota kopija 2011-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- Skaraitiškės dvaras Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
