Salų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salų dvaras
Dvaro rūmai
Dvaro rūmai
Vieta Salos
Įkurtas XVI a
Bajorų giminės Radvilos,
Sieniauskių giminė (1555-1566),
Jurgis Radvila (1567-1589),
Motiejus Konopackis (1589-1631),
Kristupas Radvila Jaunasis (nuo 1632),
Ferdinandas Morikonis (nuo 1661),
Kristupas Morikonis (~1673-1733),
Jeronimas Morikonis,
Ignotas Morikonis (1806-1822),
Benediktas Morikonis (1822-1839),
Liucijonas Morikonis (iki 1855),
Reinoldas Tyzenhauzas (1855-1880),
Marija Tyzenhauzaitė-Pžezdeckienė (nuo 1880)

Salų dvaras ir parkas (7 ha) yra Rokiškio rajono savivaldybėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas nuo XVI a. Valdant Radviloms Salose buvo mediniai dvaro rūmai mūriniais pamatais. Tuo metu didikai čia daugiausia atvykdavo medžioti.

Varšuvos Krasinskių bibliotekoje saugomas sutartis tarp Boguslavo Radvilos ir Ferdinando Morikonio (lenk. Fredianus Morykoni), kuria šiam nuo 1661 m. vasario 10 d. perleidžiama Salų valda (dvaras). XVIII amžiuje Morikoniai pastatė mūrinius dvaro rūmus pagal italų architekto Pietro de Rossi projektą.

Paveldėtojas Liucijonas Morikonis 1855 m. pardavė Salų dvarą grafui Reinoldui Tyzenhauzui (lenk. Rajnold Tyzenhauz). Valdant Tyzenhauzams dvaro ansamblis tapo kultūros centru – čia vykdavo puotos, parke įrengtas vasaros teatras. Nuo rūmų rytų pusėn veda medžių alėja.

1880 m. mirus grafui Reinoldui Tyzenhauzui, dvaras atiteko Pšezdzieckių giminei.

Dvarą XX a. nusavinus, čia buvo muzikos mokykla ir orkestras, mergaičių namų ūkio mokykla, žemesnioji žemės ūkio mokykla. Karo metais įsteigta ligoninė, pokariu – žemės ūkio technikumas.

1977 m. dvaro ansamblis rekonstruotas (architektai A. Balkus ir G. Kirdeikienė) ir paskelbtas respublikinės reikšmės architektūros paminklu. Iki 2003 m. čia buvo Salų pagrindinė mokykla. Dabar dvare vyksta įvairūs kultūros renginiai.

Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radvilų laikais buvo miško parkas ir žvėrynas, kuriame gyveno lokiai (pasak legendos, saugodavę dvaro rūmus). Vėliau čia pasodintas vaismedžių sodas, pastatytas akmeninis medžioklės namelis, suformuotas geometrinis parko planas. Parke auga 1,9 m skersmens tuopa ir kitos tuopos, kurioms 150–200 metų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]