Šateikių dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šateikių dvaras
Šateikių dvaras
Šateikių dvaras
Vieta Šateikiai
Įkurtas XVII a.
Rūmų stilius Medinis
Bajorų giminės Skalvydai,
Šverinai,
Vilhelmas Jonas Pliateris,
Sapiegos
Pastatų būklė Dalinai apleistas

2021 m. restauruotas ponų namas[1]

Šateikių dvarasdvaras Plungės rajone, prie Šateikių miestelio, Salanto kairiojo intako Blendžiavos upelio pakrantėse. 12,8 ha ploto dvaro kompleksą sudaro ponų namas, parkas, svirnas, ledainė, kluonas, arklidė, alaus darykla, vandens malūnas. Dalis pastatų neišlikę arba išlikę tik jų fragmentai. Dvaro teritorijoje išlikęs parkas su centrine alėja, vertingais egzotiniais augalais, medžiais. Dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių registrą, jos būklė prasta. Apylinkėje garsėja Šateikiams priklausęs palivarkasBukantės dvarelis, kuriame gimė rašytoja Žemaitė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šateikių dvaras pradėtas minėti XVII a. Pagrindinis ponų namas pastatytas XVIII a. antrojoje pusėje. Dvaras kurį laiką priklausė Erazmui Skolvydui, jis dvarą pardavė Barborai Konarskytei-Šverienei. 1661 m. Šverinai Šateikius užstatė Broel-Pliateriams, o po to dvaras atiteko Sapiegoms, iš kurių Šateikių dvarą išsipirko Pliateriai 1717 m.[2] Pliateriai dvare negyveno, daugiausiai vasarodavo. Jie dvarą valdė iki Pirmojo pasaulinio karo ir paliko čia ryškiausius pėdsakus. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė tarybinis ūkis. Po 1990 m. dauguma dvaro pastatų išdalinta buvusio ūkio darbuotojams už pajus.[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras medinis, vieno aukšto su pastoge ir rūsiu, stovi ant aukštos pamūrės. Liaudiško stiliaus. Išorinės konstrukcijos iš lauko akmenų, vidinis pamatas iš degtų plytų mūro. Interjero dekoras – mediniai reljefiniai supraportai virš vidaus durų. Rekonstruotas 1804 m., restauruotas 19731976 m. Oranžerija (sodininko namas) statyta XIX a. pab., istorizmo stiliaus. Pamatas plytų mūro, su pavieniais lauko akmenimis. Sienos plytų mūro, tinkuotos, durų ir langų angos daugiausia stačiakampės. Išlikusios dvi betoninės liūtų skulptūros. Svirnas liaudiško stiliaus, iš medinių rąstų, gegniniu stogu. Ledainė iš akmenų ir degto molio, išlikusios tik liekanos. Kluonas neišliko, sudegė 2005 m. Arklidė pastatyta 1902 m., plytinio stiliaus, puošta prakištų plytų karnizu, fasado gale ant cokolio akmenyje išraižytas herbas – karūna. Į dvaro kompleksą įeinanti alaus darykla pastatyta XIX a. I pusėje. Pagrindinis daryklos pastatas liaudiško stiliaus, šalia jo – 15 metrų aukščio raudonų (degto molio) plytų bokštas. Vandens malūnas plytinio/liaudiško stiliaus, išlikę keli technologinės įrangos elementai: reduktoriaus rėmas, girnų pakėlimo įrenginys.[3]

Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad peizažinį Šateikių dvaro parką Pliateriai įkūrė apie 1875 m., pradinis jo plotas – 5 ha, siekė šiaurinį Šateikių malūno tvenkinio krantą. Manoma, kad parko kūrimo darbais rūpinosi miškų tvarkytojas Grosas. Iš visų pusių parką supo skaldyto akmens mūro siena. Parko teritorijoje buvo įrengtas vandens baseinas, tvenkinių kaskada, padaryta patvenkus Blendžiuvą, oranžerija, vaismedžių sodas, pastatytos kelios skulptūros. Šaltu oru vazoniniai augalai būdavo įnešami į oranžeriją. Parko teritorijoje auginti fazanai. Savo laiku Šateikių dvaro parkas buvęs vienas turtingiausių botaninių sodų Lietuvoje, garsėjo retomis augalų rūšimis. Pagrindinė parko alėja – iš paprastųjų kaštonų. Dabar išlikusios 37 introdukuotų augalų rūšys, daugelis retų medžių ir krūmų išnykę.[2] Išlikusios dviejų postamentų vazoms liekanos, tilto likučiai. 19781985 m. parko apželdinimą iš dalies atkūrė buvęs Pliaterių sodininkas Bronius Rubinas.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]