Veliuonos dvaras

Koordinatės: 55°04′50″š. pl. 23°16′43″r. ilg. / 55.08048°š. pl. 23.27864°r. ilg. / 55.08048; 23.27864
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°04′50″š. pl. 23°16′43″r. ilg. / 55.08048°š. pl. 23.27864°r. ilg. / 55.08048; 23.27864

Veliuonos dvaras
Dvaro rūmai
Dvaro rūmai
Vieta Veliuona
Įkurtas XVI a.
Rūmų stilius klasicizmas
Bajorų giminės J. Poniatovskis,
Zaleskiai,
P. Vakselis,
Olga Vakselytė-Larson-Švarc.
Savininkas Olga Vakselytė-Larson-Švarc

Veliuonos dvaras – dvaras, stovintis Veliuonoje. XIX a. pradžios klasicistinės architektūros paminklas.[1] Išlikęs parkas, Zaleskių koplyčia. Veliuonos dvaro sodybos fragmentai patenka į Veliuonos miestelio istorinę dalį.[2] Sodybos teritorijos pietinėje dalyje yra Veliuonos kapinynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras žiemą

Apie XVI a. viduryje Žygimantas Augustas miestelį užrašė B. Radvilaitei. Vėliau dvarą valdė karalienė Bona Sforca, XVIII a. – Žemaičių seniūnas J. Poniatovskis, o Poniatovskiams užsitraukus caro nemalonę bendradarbiaujant su Napoleonu dvaras perduotas bajorų Zaleskių („Lubicz” herbo) lietuviškos šakos nuosavybei. Jie čia 18181820 m. pastatė medinius klasicizmo stiliaus dvaro rūmus ir įveisė parką. 1909 m. dvarą nupirko P. Vakselis. Po I pasaulinio karo čia veikė pradinė mokykla, 19481978 m. vidurinė mokykla. Po Nepriklausomybės atgavimo dvarą atgavo paveldėtoja Olga Vakselytė-Larson-Švarc. Nuo 1994 m. dvare veikė Veliuonos krašto istorijos muziejus. Dvaras buvo neprižiūrimas Kanadoje gyvenančios savininkės ir 2016 m. liepos 23 d. muziejus išsikėlė, nes jame esančios nuomojamos patalpos tapo netinkamos muziejui.

2021 m. duomenimis, privatiems asmenims priklausantis dvaras buvo prastos būklės, reikalavo kapitalinio remonto.[3]

Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veliuonos parkas įkurtas buvusioje dvarvietėje. Jo svarbiausias akcentas – iš kitų kraštų atvežti medžiai – juodosios ir veimutinės pušys, didžioji tuopa, glaustašakis ąžuolas, sidabrinė liepa, raudonasis klevas, lenktašakis uosis, europinis maumedis, du reti gelsvažiedžiai tulpmedžiai (25 m aukščio ir 76–80 cm skersmens).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Veliuonos dvare įsikūrusioje mokykloje mokėsi būsimasis rašytojas Petras Cvirka (1909–1947), vadintas Klangių Petriuku.
  • Veliuonos dvare gimė titulinis vyskupas Vladislovas Mykolas Zaleskis (1852–1925).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dvaras“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. „Veliuona“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. Veliuonos dvaras kelia visuomenės susirūpinimą lrt.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]