Pereiti prie turinio

Joniškėlio dvaras

Koordinatės: 56°01′55″š. pl. 24°10′04″r. ilg. / 56.0320°š. pl. 24.1678°r. ilg. / 56.0320; 24.1678
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°01′55″š. pl. 24°10′04″r. ilg. / 56.0320°š. pl. 24.1678°r. ilg. / 56.0320; 24.1678

Joniškėlio dvaras
Dvaro rūmai 2011 m.
Dvaro rūmai 2011 m.
Vieta Joniškėlis, Dvaro g.
Įkurtas 1648 m.
Rūmų stilius Klasicizmas
Bajorų giminės Ignotas Karpis
Savininkas Šiuo metu dvaro pagrindiniame pastate veikia muziejus

Joniškėlio dvarasdvaras Joniškėlio miesto šiauriniame pakraštyje, vienas stambiausių pastatų ir parko ansamblių Žiemgalos regione. Dvaro teritorijoje yra įsikūrusi Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis.

Dvaro kompleksą sudarantys 20 pastatų išsidėstę 34 ha teritorijoje. Kompozicinį parko ir visos sodybos centrą sudaro XVIII a. rūmai ir prieš juos esanti netaisyklingo kvadrato formos 1 ha ploto erdvė aplink kurią išsidėstę kiti pastatai.

Dvaras minimas nuo 1684 m. Nuo XVII a. pabaigos Joniškėlio dvaras priklausė Karpiams.

Gausioje Joniškėlio dvarininkų Karpių giminėje būta visokiausių žmonių. Pavyzdžiui, Ignotas Karpis (1780–1808) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti. Joniškėlio ligoninė tapo pirmąja kaimo ligonine Lietuvoje, o Narteikiuose įkurta Joniškėlio parapinė mokykla – pirmąja šio tipo mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika tam tikrame paskirtame plote. Karpių giminėje būta ir tokių, kurie nuslėpė Igno Karpio testamento teiginį, kad jo dvarų valstiečiai, nors ir negavę žemės, paleidžiami iš baudžiavos. Didelė vietos Karpių šeimos dalis palaidota Joniškėlio kapinių koplyčioje.

Karpių klestėjimo laikais XIX a. Joniškėlis nurodomas kaip vienos didžiausių Kauno gubernijoje dvarų valdų centras, kuris kartu su valdomais kaimais sudarė 47984 dešimtinių žemės plotą su 9604 valstiečiais.[1]

Dvaro pagrindiniame pastate veikia muziejus, atidarytas 9-13 val. kasdien, išskyrus sekmadienius ir pirmadienius.

  1. Kęstutis Labanauskas. Lietuvos dvarai, Šviesa, 2007, 34 psl.