Rezidencinė pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Rezidencinė pilis, pilis-rūmai (it. Palazzo in fortezza – rūmai pilyje) – Renesanso epochoje susiformavęs rūmų tipas.

Tokio tipo pastatai pirmiausiai pasirodė Italijoje. Rezidencines pilis dažnai supdavo parkai ir tvenkiniai.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje rezidencinės pilys pradėtos statyti XVI a. antroje pusėje. Rezidencinių pilių atsiradimą sąlygojo pagerėjęs gyvenimo lygis, kuomet didikai iš pilių persikėle į erdvius, gyvenimui labiau pritaikytus pastatus.

Rezidencinių pilių atsiradimą netiesiogiai paskatino ir išaugusi artilerijos galia, kuomet tradicinės mūro pilys jau neatlaikydavo intensyvaus bombardavimo. Tuo pačiu laikotarpiu atsirado ir bastioninės pilies tipas.

Nors rezidencinės pilys savo išore atrodo kaip pilys, tačiau nebuvo pritaikytos ilgalaikei gynybai, nors religinių konfliktų, ar valstiečių sukilimo metu buvo naudojamos ir gynybai. Lietuvoje buvo pastatyta keletas rezidencinių pilių, iš kurių išliko kelios. Paminėtinos Siesikų pilis, Norviliškių pilis, Raudonės pilis, Raudondvario pilis ir Panemunės pilis.