Aukštadvario dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°34′33″ š. pl. 24°31′05″ r. ilg. / 54.57583°š. pl. 24.51806°r. ilg. / 54.57583; 24.51806

Aukštadvario dvaras
Aukštadvario dvaras.JPG
Vieta Aukštadvaris, Liepų g. 15
Įkurtas 1837 m.
Rūmų stilius Neoklasicizmas
Bajorų giminės Mečislovas Malevskis,
Bronislovas Malevskis,
Vladas Mongirdas (1914-1941 m.)
Parkas parkas, sodas, vandens telkiniai
Pastatų būklė 2 dvaro laikotarpio pastatai
Savininkas Mongirdai

Aukštadvario dvarasdvaro sodyba, esanti Aukštadvaryje, Trakų rajono savivaldybėje.[1] Įsikūręs miestelio pietvakariniame pakraštyje, prie išvažiavimo link Prienų. Išlikę rūmai, kiti statiniai, parkas, vaismedžių sodas, tvenkinių sistema, prateka Verknė, telkšo Samtelio ežeras. Saugomi keli gamtos paveldo objektai. Į dvaro sodybos teritoriją patenka dalis Aukštadvario piliakalnio su gyvenviete.

Parko dalis priešais rūmus

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK dvaras Aukštadvaryje minimas nuo XVI a., jis stovėjo ant piliakalnio. 1837 m. A. Malevskio pastatytas dabartinis dvaras su parku ir upėtakių tvenkiniais, išlikęs iki šių dienų. 1906 m. baigtas įrengti stambus žuvų ūkis - 16 tvenkinių ir žuvų perykla. 1913 m. pradėti tvenkinių išplėtimo darbai. Malevskiai valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia 1940 m. Aukštadvario dvarą nusavino, tuo metu jis priklausė Tadui ir Vladui Mongirdams (375,99 ha).[2] Po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė tuberkuliozinė ligoninė. Po Nepriklausomybės atgavimo dvaras grąžintas buvusių savininkų giminei, Mongirdams.

1837 m. pastatyti vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai, sovietmečiu rekonstruoti. Išlikęs išilgintų proporcijų, medinis tvartas (kiaulidė) pastatytas apie 1936 m.[3] Medinis svirnas pastatytas 1924 m., perstatytas 1950 m., pritaikytas gyvenamajai paskirčiai. Teritorijoje stūkso sunykęs, liaudiškos architektūros medinis namas, statytas 1906 m.

Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parkas formuotas kartu su dvaro rūmais.[4] Jis daugiaerdvis, mišrus, daugiau sutelktas sodybos centre. Parko centrinė dalis geometrinės kompozicijos, plokščio reljefo. Šioje dalyje parkas su išryškintu kompozicijos centru - parteriu, rūmų pastato ašis sutapdinta su parko ašimi, dominuoja geometriškai taisyklingos erdvės. Nedaug medžių rūšių. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyje parkas peizažinis, artimas gamtiniam parkui, kuriame yra natūralaus, nelygaus, kalvoto reljefo su laisvos konfigūracijos vandens telkiniais, natūraliai augančiais želdiniais, didesniu medžių asortimentu.

Pagrindinės medžių rūšys: paprastasis klevas, paprastoji liepa, ąžuolas, baltalksnis, juodalksnis, beržas, pilkoji tuopa, blindė. Kitos, antraeilės: europinis maumedis, vakarinė tuja, dygioji eglė, graikinis riešutmedis, kvapusis beržas, platanalapis klevas, baltažiedis vikmedis. Gausiai paplitę krūmai, tarp kurių paprastosios alyvos ir kt.

Yra mažosios architektūros statinių. Per Verknės upelio senvagę buvo pastatytas medinis tiltas su mūrinėmis atramomis. Liepų rate įrengtas girnapusės stalas.

Saugomi gamtos objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
  1. „Dvaro sodyba“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. „Užmiršti ir sunaikinti dvarai“. traku-zeme.lt. 2014-01-11. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2017-03-05. 
  3. „Dvaro tvartas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  4. „Parkas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.