Hugo Šojaus dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°20′27″N 21°27′37″E / 55.34083°N 21.46028°E / 55.34083; 21.46028

Hugo Šojaus dvaras
H. Šojaus dvaras
H. Šojaus dvaras
Vieta Šilutė
Įkurtas 1721 m.
Bajorų giminės Francas Vilhelmas Radkė,
Hugo Šojus

Hugo Šojaus dvaras – 1721 m. įkurta sodyba, kaip valstybinis domenų dvaras dabartinėje Šilutėje. Jis yra nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Antrą aukštą puošia langų viršų ir palangių plokštumo lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas. Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis.

Šiuo metu dvare įsikūręs Šilutės muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro vidinis kiemas

1819 m. sodybą įsigijo Francas Vilhelmas Radkė. Dvarą vadino kilminguoju (šis titulas liko iki XX a. 2-ojo dešimtmečio). Tais pačiais metais buvo pradėta statyba. Dvaras Radkiams priklausė iki tol, kol jį nupirko Hugo Šojus.

Paminklas Hugo Šojui Šilutėje, prie Šojaus dvaro
Vienas iš dvaro pastatų

1892 m. gruodžio 15 d. H. Šojus nupirko Šilutės dvarą su žemėmis. Šojaus dvaras buvo labai gerai tvarkomas ir prižiūrimas. [1] Tik įsigijęs dvarą, naujasis šeimininkas pasiliko 750 ha dvarui priklausiusios žemės. Likusią išskirstė sklypais, kuriuos pardavė ir išnuomojo. Taip gavo pinigų skoloms padengti bei ūkiniams pastatams atnaujinti. Praėjus keleriems metams, kilo gairas, kuris vėl sunaikino beveik visus dvaro ūkinius pastatus, senųjų vietoje buvo pastatyti nauji, o dvaro kiemas, apsisaugant nuo upės potvynių, paaukštintas apie metrą ir išgrįstas akmeniniu grindiniu. Dvarininkas ėmėsi atnaujinti pačius rūmus, prie dvaro įrengė parką, buvo iškasti trys nauji tvenkiniai, o palei miškuotą Šyšos upę ir prie jos prisišliejusiame miškelyje, vadinamajame Varnamiškyje, sukurta promenada. Taip dvaras įgijo naują, patrauklią bei reprezentatyvią išvaizdą. Tad nenuostabu, kad dvare lankydavo garbūs ir žinomi žmonės: buvo atvykęs Vokietijos kronprincas, svečiuodavosi Lietuvos prezidentai, kiti kultūros ir politikos elito atstovai.

Sėkminga dvaro raida prisidėjo prie paties Šilutės miestelio sėkmingos kultūrinės, politinės bei visuomeninės raidos. H. Šojus dvaro žemių dovanojo miesteliui – apskrities ligoninė, turgaus aikštė, gimnazija, pradinė mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, bažnyčia ir kt. – yra pastatyta ant buvusių dvaro žemių. Švęsdamas 80 metų jubiliejų, dvarininkas savo paties įkurtą parką padovanojo miestui. Po dvarininko H. Šojaus mirties dvarą paveldėjo jo anūkas. Tačiau, artėjant karo frontui, dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją. Per karą dvaras smarkiai nukentėjo.

Vienas iš dvaro pastatų

Po II pasaulinio karo, pagalbinį ūkį perėmė sovietinių ūkių ministerija ir jį pavedė Kretingos žemės ūkio mokyklai, kuri čia atidarė daržininkystės skyrių. Vėliau dvare veikė daržininkystės skyriaus ūkvedžių kursai, dvimetė žemės ūkio mokykla. Šilutės dvare buvo įsikūręs ir žemės ūkio technikumas. Dvaro pastatai buvo pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai, berniukų ir mergaičių bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – biblioteka ir pan.

Dvaro parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įėjimas iš kiemo pusės

Dvaro kompleksui priklausantis parkas įrengtas H. Šojaus valdymo laikais. Tai – angliško tipo parkas su 3 tvenkiniais ir šiltnamiais. Jame buvo pasodinta 150 veislių medžių ir krūmų, nutiesti takai, įrengtos beržų alėjos, prie pasivaikščiojimo takų pastatyti suoliukai. Parke įrengta sporto aikštė, šaudykla, pastatyti Šaulių draugijos namai, veikė restoranas. Kadangi parkas buvo suformuotas abiejose upės pusėse, teko pastatyti du tiltus – vienas iš jų buvo vadinamas Augusto, kitas – Elžbietos.

Parkas stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo ilgą laiką jis buvo menkai prižiūrimas, gerokai apnyko, žuvo nemažai egzotinių medžių. Tuo laiku jis buvo padalintas į dvi dalis – upės vingyje esanti parko dalis atskirta ir pavadinta J. Janonio parku. Dabar čia daugiausia auga vietiniai medžiai: eglės, pušys, liepos bei klevai. Iš senųjų retų medžių yra išlikęs sužalotas Burgundijos ąžuolas ir pora raudonųjų ąžuolų.

Dvaras dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro vartai
Dvaro kapinės prie gimnazijos

Dabar tik nedidelė dvaro rūmų dalis restauruota, pagrindinių rūmų perdengtas stogas ir nudažyta rūmų išorė iš gatvės pusės. Visi kiti pastatai visai nerestauruoti (2010 m. balandžio 28 d. duomenys). 1997 m. gruodžio 31 d. dvaras ir sodyba yra įtraukta Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2001 m. šilutiškiai prie dvaro pastatė H. Šojui paminklą. Pastaraisiais metais rūmai buvo restauruojami. Atliekant darbus įrengta pamatų horizontali hidroizoliacija, permūrijus juos dalimis ir įklojus hidroizoliaciją visu pastato perimetru. Atlikti mažojo korpuso restauravimo ir pritaikymo darbai: restauruota ir sutvirtinta stogo medinė konstrukcija, stogas perklotas keraminėmis čerpėmis. Konservuota išlikusi polichrominė sieninė tapyba (architektė S. Domanskienė).

Dabar Šilutės dvaro sodybos kompleksui priklauso: rūmai, parkas, svirnas, kiaulidė, rūsys, du namai, tvartas, kluonas, siloso bokštas, sodininko namas. Dvare įsikūręs Šilutės muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petras Jakštas: „Senoji Šilutė“ 1994 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]