Hugo Šojaus dvaras

Hugo Šojaus dvaras
H. Šojaus dvaras
Vieta	Šilutė
Įkurtas	1721 m.
Bajorų giminės	Francas Vilhelmas Radkė, Hugo Šojus

Hugo Šojaus dvaras – 1721 m. įkurta sodyba, kaip valstybinis domenų dvaras dabartinėje Šilutėje. Dvaro sodybos teritorija plyti istorinėje miesto dalyje, dešiniajame Šyšos krante, šalia Geltonojo tilto. Architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turintis Šilutės dvaras nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dvaro sodybos kompleksui priklauso: rūmai, parkas, svirnas, kiaulidė, rūsys, du namai, tvartas, kluonas, siloso bokštas, sodininko namas.

Buvusiame dvare veikia Šilutės muziejus.

Įėjimas iš kiemo pusės

Istorija

Šilutės dvaro istorija prasidėjo 1772 m. Prūsijoje vykdant administracines reformas, kurių metu Klaipėdos valsčius buvo išskaidytas į mažesnius – Sendvario, Klemiškės, Priekulės, Rusnės ir Šilutės. Tuo pačiu metu įkurtas ir Šilutės dvaras kaip valstybinis domenų dvaras, kuris turėjo valdyti ir administruoti išskaidytus mažesniuosius valsčius.

Buvę tarnų namai

Nuo 1774 m. valstybinis dvaras pradėtas nuomoti, tikintis gauti didesnių ir papildomų pajamų. Nuomos konkursą laimėjęs asmuo tapdavo ne tik generaliniu dvaro nuomininku, bet ir valsčiaus valdytoju – amtmanu, ant jo pečių guldavo dvaro ir viso valsčiaus reikalai: mokesčių, duoklių apskaitų vedimas, laisvųjų valstiečių bei pavaldinių civilinių bylų kuravimas ir t. t. Pirmuoju Šilutės dvaro amtmanu tapo Jakobas Miuleris, kurį 1774 m. pakeitė Gotfridas Šperberis. 1730 m. šias pareigas perėmė Frydrichas Kerneris. Ši giminė dvarą ir valsčių valdė 150 metų.

1752 m. Kernerio valdas perėmė jo anūkas Christofas Friedrichas Radkė, 1761–1785 m. jį pakeitė brolis Evaldas Radkė. Šios dinastijos valdymo metais dvaro žemės išsiplėtė nuo keliasdešimties iki kelių šimtų hektarų. Nuo 1785 m. dvarą valdė našlės Šarlotės Radkės antrasis vyras Karlas Heinrichas Beyeras, kuris dvaro nuomą 1804 m. perdavė posūniui Francui Vilhelmui Radkei, o šis Šilutės valstybinį dvarą už beveik 37 tūkstančius talerių įsigijo kaip visišką nuosavybę.

Dvaro kapinės prie gimnazijos

1808–1818 m. vykdant valstybinius pertvarkymus, pasikeitė ir Šilutės dvaro situacija. Iš Rusnės ir Šilutės valsčių buvo sudarytas Šilutės valsčius, kurio centras buvo pačioje Šilutėje. Apskritims valdyti pradėti skirti valstybės pareigūnai – apskrities viršininkai, pakeitę amtmanus. Valstybiniai dvarai tapo nebereikalingi, todėl juos buvo nuspręsta išparduoti. Pasikeitė ne tik dvaro padėtis, bet jis ir vadinti pradėtas kitaip – iš karališko arba valstybinio dvaro tapo kilminguoju (šis titulas liko iki XX a. 2-ojo dešimtmečio).

Septynmečio karo metu Šilutės dvaras rusų buvęs sudegintas ir vėl iš naujo atstatytas. 1819 m. naujasis dvaro šeimininkas Francas Vilhelmas Radkė pradėjo statyti naujus dvaro rūmus, išlikusius iki šių dienų, kiti pastatai buvo mediniai. Tuo laikotarpiu dvaras buvo vienas didžiausių visame regione. Didesnis buvo tik Tilžės apskričiai priklausęs Šilininkų dvaras. Paskutinis Šilutės dvaro savininkas Eduardas Radkė dvarą paveldėjo dar būdamas nepilnametis. Būdamas silpnos sveikatos, neturėdamas patirties bei noro, dvaro ir ūkio reikalais nesirūpino. Dvaras pamažu skurdo, paskendo skolose, tad E. Radkė dvarą nusprendė parduoti.

1889 m. už beveik 540 tūkstančius markių senąjį Šilutės dvarą įsigijo Hugo Šojus. Jis sutvarkė dvarvietę, išplėtė rūmus, pastatė naujus mūrinius (išskyrus daržinę) pagalbinius bei ūkinius pastatus. Į pietus nuo rūmų pasodino parką, įrengė keturis tvenkinius, užveisė sodą.

Buvusios karvidės

Šojaus dvaras su žemėmis buvo labai gerai tvarkomas ir prižiūrimas. Tik įsigijęs dvarą, naujasis šeimininkas pasiliko 750 ha dvarui priklausiusios žemės. Likusią išskirstė sklypais, kuriuos pardavė ir išnuomojo. Taip gavo pinigų skoloms padengti bei ūkiniams pastatams atnaujinti. Praėjus keleriems metams, kilo gaisras, kuris vėl sunaikino beveik visus dvaro ūkinius pastatus, senųjų vietoje buvo pastatyti nauji, o dvaro kiemas, apsisaugant nuo upės potvynių, paaukštintas apie metrą ir išgrįstas akmeniniu grindiniu. Dvarininkas ėmėsi atnaujinti pačius rūmus, prie dvaro įrengė parką. Buvo iškasti trys nauji tvenkiniai, o palei miškuotą Šyšos upę ir prie jos prisišliejusiame miškelyje, vadinamajame Varnamiškyje, sukurta promenada. Taip dvaras įgijo naują, patrauklią bei reprezentatyvią išvaizdą. Tad nenuostabu, kad dvare lankydavo garbūs ir žinomi žmonės: buvo atvykęs Vokietijos kronprincas, svečiuodavosi Lietuvos prezidentai, kiti kultūros ir politikos elito atstovai.

Sėkminga dvaro raida prisidėjo prie paties Šilutės miestelio nuoseklios kultūrinės, politinės bei visuomeninės raidos. H. Šojus dvaro žemių dovanojo miesteliui – apskrities ligoninė, turgaus aikštė, gimnazija, pradinė mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, bažnyčia ir kt. – yra pastatyta ant buvusių dvaro žemių. Švęsdamas 80 metų jubiliejų, dvarininkas savo paties įkurtą parką padovanojo miestui. Po dvarininko H. Šojaus mirties dvarą paveldėjo jo anūkas. Tačiau, artėjant II pasaulinio karo frontui, dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją.

Dvaro likimas

Per karą dvaras smarkiai nukentėjo nuo jame kurį laiką stovėjusių sovietinės armijos dalinių, buvo nacionalizuotas ir paverstas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniu ūkiu.

1948 m. pagalbinis ūkis perduotas Kretingos žemes ūkio mokyklai, kuri čia atidarė daržininkystės skyrių. Vėliau dvare veikė šio skyriaus ūkvedžių kursai, dvimetė Žemės ūkio mokykla. 1959–1985 m. Šilutės dvare buvo įsikūręs Žemės ūkio technikumas. Dvaro pastatai pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai, berniukų ir mergaičių bendrabučiai. Arklidės paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – biblioteka.

Dvaro parkas

Dvaro vartai

Dvaro kompleksui priklausantis parkas įrengtas H. Šojaus valdymo laikais. Tai – angliško tipo parkas su 3 tvenkiniais ir šiltnamiais. Jame buvo pasodinta 150 veislių medžių ir krūmų, nutiesti takai, įrengtos beržų alėjos, prie pasivaikščiojimo takų pastatyti suoliukai. Parke įrengta sporto aikštė, šaudykla, pastatyti Šaulių draugijos namai, veikė restoranas. Kadangi parkas buvo suformuotas abiejose upės pusėse, teko pastatyti du tiltus – vienas iš jų buvo vadinamas Augusto (dab. Šilutės pėsčiųjų tiltas), kitas – Elžbietos.

Parkas stipriai nukentėjo per II pasaulinį karą. Po karo ilgą laiką jis buvo menkai prižiūrimas, gerokai apnyko, žuvo nemažai egzotinių medžių. Tuo laiku jis buvo padalintas į dvi dalis – upės vingyje esanti parko dalis atskirta ir pavadinta J. Janonio parku. Dabar čia daugiausia auga vietiniai medžiai: eglės, pušys, liepos bei klevai. Iš senųjų retų medžių yra išlikęs sužalotas Burgundijos ąžuolas ir pora raudonųjų ąžuolų.

Architektūrinis dvaro ansamblis

Dvaro rūmų ir pačios dvaro aplinkos architektūrinis ansamblis ne kartą kito. Pergyvenęs keletą gaisrų, jis buvo atstatinėjamas.

Dvaro rūmai yra nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Antrasis aukštas pristatytas H. Šojaus dvarininkavimo metu kaip ir rizalitas bei medinė veranda. Antrojo aukšto langų viršų ir palangių plokštumas puošia lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas. Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis.

Pastaraisiais metais rūmai buvo restauruojami: įrengta pamatų horizontali hidroizoliacija, atlikti mažojo korpuso restauravimo ir pritaikymo darbai, restauruota ir sutvirtinta stogo medinė konstrukcija, stogas perklotas keraminėmis čerpėmis. Konservuota išlikusi polichrominė sieninė tapyba (architektė S. Domanskienė).

Prie dvaro 2001 m. šilutiškiai miesto mecenatui Hugo Šojui pastatė paminklą.

Galerija

• 
  Buvusios arklidės
• 
  Buvęs dvaro parkas
• 
  Parko skulptūra
• 
  Vidinis kiemas
• 
  Įėjimas iš kiemo pusės
• 
  Parko skulptūra galvosukis
• 
  Parko skulptūra žuvelė

Nuorodos

• Šilutės muziejaus oficialus puslapis