Degsnio dvaras
Degsnio dvaras | |
---|---|
Vieta | Degsnys |
Įkurtas | rūmai statyti XIX a. viduryje |
Bajorų giminės | Kozielos-Poklevskiai |
Pastatų būklė | išlikę nerestauruoti rūmai ir pagalbiniai pastatai |
Savininkas | šiuo metu dvaras pardavinėjamas |
Degsnio dvaras – dvaras Utenos rajone, Degsnio kaime, į pietus nuo Antandrajos, esantis kairėje kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpos Utena–Zarasai pusėje, šalia krašto kelio 4912 .
Šiuo metu išlikęs nerestauruoti centriniai dvaro rūmai ir pagalbiniai pastatai. Dvarui priklausė 63 valakai žemės, 7 ežerai, 2 palivarkai, 7 kaimai. Dvaro laukuose yra 3 piliakalnėliai, kalbama, kad likę nuo kovų su Livonija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji užfiksuoti dvaro šeimininkai buvo Kozielos-Poklevskiai (lenk. Koziełł-Poklewski) – kalbama, kad jie gyvenę čia nuo Ivano Rūsčiojo (1530-1584) laikų, tik vėliau priėmę katalikybę.
1872 m. Kozielos užgrobė Novynos viensėdį prie Toleikių kaimo. Ūkininkai išvijo naują šeimininką, bet ponai pasikvietė žandarus.
1882 m. vasarą dvare subruzdo valstiečiai – atsisakė į dvarą eiti lažo, mojuodami kastuvais numušė atvykusiam pristavui antpečius. Valstiečiai pasipriešino dėl servitutų – teisės į ganyklas. Buvo pasitelkta caro kariuomenė ir valstiečiai nubausti.
Degsnėnus 1889 m. kartu su Jotaučių dvaru bei Kastulyne Utenos valsčiuje valdė trys dvarininko kataliko Povilo Kozielos-Poklevskio sūnūs (jie kartu turėjo 778 dešimtines dirbamos, 81 nedirbamos, 380 dešimtinių miško (iš viso 1244 dešimtines) žemės):
- Steponas - valdė Degsnio dvarą, ilgokai čia gyveno, paskui išvyko į Lenkiją. Dvare buvę knygų pilnos spintos, turėjo paveikslų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos kunigaikščiai.
- Tomas - valdė Kastulynę, buvęs apsišvietęs, nevedęs, turėjęs daug senų knygų. Palaidotas Taukelių koplyčioje.
- Adomas - valdė Jotaučių dvarą, palaidotas Sudeikiuose.
Taip pat dvaras turėjo 4 karčemas: Kirkliuose, Degučiuose, Rukliuose ir Sudeikiuose, o dvare – bravorą.
Iš dvaro buvęs išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj koplyčioj ir buvo laidojami dvarininkai). Vėliau Degsnio ir Jotaučių dvarų savininkai 2 valakus žemės Sudeikiuose paskyrė bažnyčiai. Poklevskių-Kozielų giminė buvo palaidota bažnyčios šventoriuje (yra išlikę paminklai). Prieš pastatant Sudeikių bažnyčią jie melsdavosi akmeninėje Taukelių koplyčioje, kur buvęs altorėlis. Utenos kunigo Adomo Vyšniausko laikais iš Bikuškio koplyčios viskas buvo pervežta į Sudeikių bažnyčią.
1923 m. dvare buvo 5 ūkiai, 80 gyventojai.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Buv. dvaro sodybos fragmentai[neveikianti nuoroda]
- Degsnio buv. dvaro sodybos fragmentai
- Degsnio dvaro sodyba slepia lobius ir nerašytus pasakojimus
- Parduodu dvaro sodybą
- Dekszniany (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 949 psl. (lenk.)
A - Avižienių dvaras
B - Bikuškio dvaras
D1 - Daugilio dvaras
D2 - Degsnio dvaras
J1 - Jasonių dvaras
J2 - Jotaučių dvaras
K - Kuktiškių dvaras
L - Leliūnų dvaras
P - Pakalnių dvaras
S - Saldutiškio dvaras
T - Tauragnų dvaras
U1 - Utenos dvaras
U2 - Užpalių dvaras
U3 - Utenėlės dvaras
V1 - Vyžuonų dvaras
V2 - Vyžuonėlių dvaras
V3 - Vaikutėnų dvaras