Radvilų rūmai

Koordinatės: 54°41′01″ š. pl. 25°16′47″ r. ilg. / 54.68361°š. pl. 25.27972°r. ilg. / 54.68361; 25.27972

Radvilų rūmai
Radvilų rūmai
Vieta	Vilniaus senamiestis
Įkurtas	XVII a. vidurys
Rūmų stilius	Renesansas
Bajorų giminės	Dominykas Jeronimas Radvila
Pastatų būklė	dalis rūmų restauruota
Savininkas	Lietuvos dailės muziejus

Radvilų rūmai – pastatas Vilniaus senamiestyje, Vilniaus gatvėje (Vilniaus g. 22). Šiuo metu čia veikia Lietuvos dailės muziejaus filialas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. dabartinių rūmų vietoje, tada vadintoje Didžiosiomis Lukiškėmis, parko tipo sode už miesto gynybinės sienos, šalia Vilijos vartų, stovėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmai. XVII a. viduryje Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila (1612–1655) pagal architekto Jono Ulricho (projektavo ir Radvilų Biržų pilies rūmus) projektą pasistatydino rezidencinius rūmus.^[1]

Originalūs rūmai pavaizduoti 1653 m. vokiečių medalininko Sebastiano Dadlerio (1586–1657) medalyje, nukaltame Jonušo Radvilos inauguracijos į Vilniaus vaivadas proga.

XIX a. pradžioje tuometinis rūmų savininkas Dominykas Jeronimas Radvila (1786–1813) apleistus, negyvenamus rūmus perleido Vilniaus labdarių draugijai, kuri čia tvarkėsi iki 1940 m. Per XIX a. buvo nugriauti trys rūmų paviljonai ir du sparnai, kurių vietoje išdygo gyvenamieji namai.^[1]

1967 m. rūmuose pradėti restauravimo darbai. Tuomet buvo likę tik 2 rūmų korpusai (šiaurinis ir rytinis) ir vienas – šiaurinis – paviljonas. 1984 m. buvo atstatytas ir antras – vakarinis – paviljonas. Imaginacinius rūmų paveikslus XX a. tapė Vytautas Gabriūnas (1930–1992).

1990 m. restauruotoje Radvilų rūmų dalyje įkurtas Lietuvos dailės muziejaus padalinys.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytinis ir šiaurinis paviljonai
Rūmai 1653 m. medalyje
Pranciškaus Smuglevičiaus apie 1785–1786 m. tapytame paveiksle (dešinėje pusėje) matyti rūmų stogai
Imaginacinis dail. Vytauto Gabriūno paveikslas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ ^1,0 ^1,1 Tadeusz Bernatowicz, Książęcy splendor w stolicy. Rezydencje i dobra Radziwiłłów w. Wilnie XVI–XVIII wieku, [w:] HISTORIA – KONSERWACJA – REWITALIZACJA. Funkcjonowanie rezydencji regionu łódzkiego w kontekście doświadczeń europejskich. Prace dedykowane pamięci Profesora Leszka Kajzera, Łódź 2016, s. 17-40.