Baltoji tuopa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Populus alba
Baltoji tuopa (Populus alba)
Baltoji tuopa auganti Vienoje
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Eilė: Malpigijiečiai
(Wikispecies-logo.svg Malpighiales)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Tuopa
(Wikispecies-logo.svg Populus)
Rūšis: Baltoji tuopa
(Wikispecies-logo.svg Populus alba)
Baltoji tuopa (Populus alba)
Baltųjų tuopų savaiminis paplitimo arealas pasaulyje
(Europa, Vakarų Azija, Šiaurės Afrika)
     Savaiminis paplitimas
Savaiminio paplitimo izoliuotos populiacijos
Introdukuotos ir natūralizuotos populiacijos
Binomas
Populus alba
L., 1753
Sinonimai[2]
  • Populus alba var. alba
  • Populus alba var. bolleana (Lauche) Otto
  • Populus alba var. nivea Aiton
  • Populus bolleana Lauche
  • Populus major Mill.
  • Populus nivea Willd.
  • Populus nivea Wesm.
  • Populus pseudonivea Grossh.
Baltosios tuopos lapeliai, kairėje apatinė dalis, dešinėje viršutinė
Baltosios tuopos jauni lapai
Baltosios tuopos vyriški žirginiai

Baltoji tuopa (Populus alba) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties medžių rūšis.

Dėl sidabriškai baltų lapų ir didingos lajos, laikoma viena iš gražiausių tuopų genties rūšių.

Paplitimas[3][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pabaigoje prasidėjus visuotiniam klimato atšilimui, baltųjų tuopų populiacijos plečiasi šiaurės ir rytų kryptimi.

Pietvakarinis paplitimo arealas yra pietvakarių Europoje prie Atlanto vandenyno pakrančių ir tęsiasi apimdamas visą vidurio, pietų ir pietryčių Europą.

Savaime auga Mažojoje Azijoje, šiaurės Irane, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje. Rytuose paplitusios visoje Vidurinėje Azijoje, išskyrus jos dykumų regionus.

Taip pat savaiminės vakarinėje Šiaurės Afrikoje, įskaitant Atlaso kalnų regioną ir palei Viduržemio jūrą.

Dažnai auginamos parkuose.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje introdukuotos. Šiaurinis baltųjų tuopų arealas netoli Lietuvos pietinių sienų - tai yra netoli Gardino pietinių priemiesčių (Gudija), o Lenkijoje šiek tiek į pietvakarius, pietus nuo Augustavo miesto. Viena žinomiausių Lietuvoje yra „Pajūrio tuopa“, tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 cm, medžio aukštis apie 40 m. Paskelbta saugoma 2006 m. Panašaus skersmens bei aukščio yra ir Atkočių tuopa Ukmergės rajone.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėgsta augti drėgnose vietovėse, šalia upių, ežerų, regionuose, kur karštos vasaros ir šaltos ar švelnios žiemos.

Matmenys ir amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapuotis ir lapus metantis medis. Auga greitai. Priklausomai nuo augimo regiono ir augimviečių, užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Pietų Čekijos Nosislavo miestelyje 1904 metais augo 36 m aukščio, 3,52 m kamieno skersmens, 11,25 m kamieno apimties ir jai buvo 500 metų amžiaus, nors paprastai jos išgyvena 300-400 metų.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jų laja plačiai išsikerojusi. Ilgųjų ūglių lapų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – baltais plaukeliais vatota. Senų liemenų žievė suaižėjusi ir patamsėjusi. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Žydi balandžio, rečiau gegužės mėn. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Plinta šaknų atžalomis.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mediena lengva, minkšta, naudojama celiuliozės pramonėje.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Populus alba“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2013-07-16. 
  2. theplantlist.org / Populus alba L.
  3. euforgen.org / Populus alba


Commons-logo.svg

Vikiteka