Baltoji tuopa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baltoji tuopa
Baltoji tuopa (Populus alba)
Baltoji tuopa (Populus alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Eilė: Malpigijiečiai
(Wikispecies-logo.svg Malpighiales)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Tuopa
(Wikispecies-logo.svg Populus)
Rūšis: Baltoji tuopa
(Wikispecies-logo.svg Populus alba)
Mokslinis pavadinimas
Populus alba
L.
Baltosios tuopos lapeliai, kairėje apatinė dalis, dešinėje viršutinė
Baltosios tuopos žievė

Baltoji tuopa (lot. Populus alba, angl. White Poplar, vok. Silberpappel) – gluosninių (Salicaceae) šeimos medis. Dėl sidabriškai baltų lapų ir didingos lajos, laikoma viena iš gražiausių tuopų genties rūšių.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Auga beveik visoje Europoje (išskyrus Skandinaviją) iki Centrinės Azijos, taip pat Šiaurės Afrikoje (Maroke). Dažnai jos auga parkuose. Auga ir Lietuvoje. Viena žinomiausių Lietuvoje yra Pajūrio tuopa, tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 cm, medžio aukštis apie 40 m. Paskelbta saugoma 2006 m.

Augimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Mėgsta augti drėgnose vietovėse, šalia upių, ežerų, regionuose kur karštos vasaros ir šaltos ar švelnios žiemos.

Matmenys ir amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Lapuotis ir lapus metantis medis. Auga greitai. Priklausomai nuo augimo regiono ir augimviečių, užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Pietų Čekijos Nosislavo miestelyje 1904 metais augo 36 m aukščio, 3,52 m kamieno skersmens, 11,25 m kamieno apimties ir jai buvo 500 metų amžiaus, nors paprastai jos išgyvena 300-400 metų.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Jų laja plačiai išsikerojusi. Ilgųjų ūglių lapų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – baltais plaukeliais vatota. Senų liemenų žievė suaižėjusi ir patamsėjusi. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Žydi balandžio, rečiau gegužės mėn. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Plinta šaknų atžalomis.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mediena lengva, minkšta, naudojama celiuliozės pramonėje.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Baltoji tuopa – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas