Vaitkuškio dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vaitkuškio dvaras
Vaitkuskis.jpg
Vieta Vaitkuškis
Įkurtas nuo XVI iki XVIII a.
Rūmų stilius Neogotika
Bajorų giminės Stanislovas Kazimieras Kosakovskis

Vaitkuškio dvaras (arba Pašilės dvaras) yra Vaitkuškyje, Ukmergės rajone. Likę tik dvaro fragmentai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. pradžioje apylinkėse būta daug smulkių žemės savininkų, iš kurių Vaitkus davė pradžią dvaro pavadinimui. Apylinkes po Vaitkaus valdė Kšemiencas, Mednickis, Volkas, Okuška.

Apie 1550 m. Vaitkuškis atiteko Skorulskiams, kurie plėtė valdas: 1639 m. Melchioras Skorulskis valdė apie 30 žemės plotų Antakalnio, Deltuvos ir Vaitkuškio apylinkėse, o 1720 m. Antanui Skorulskiui jau priklausė beveik visos Vaitkuškio apylinkės. 1730 m. jis dar įsigijo Ilgio ir Puntos ežerus.

1764 m. Mykolas Skorulskis, Antano sūnus, sudėjęs savo, seserų ir brolių paveldėtą turtą, už 160 tūkst. auksinų pardavė visą Vaitkuškį Mykolui Kosakovskiui.

Dvaras XIX a.
Dvaras XIX a., Napoleonas Orda

18561862 m. dvaro rūmus pastatydino šių žemių savininkas grafas S. Kosakovskis pagal savo paties projektą. Jam padėjo architektas B. Pavlovskis. Rūmai buvo neogotikinio stiliaus.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaitkuškio savininko grafo Stanislovo Kosakovskio teta buvo E. Hanska, su kurias buvo pažįstamas prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (1799–1850), o 1841 m. mirus jos vyrui - ir pasipiršęs. Tartis dėl vedybų rašytojas atvyko į Peterburgą, vedė ją 1850 m. prieš pat mirtį. Kosakovskių archyve išlikę du rašytojo laiškai – vienas grafui (1847 m.), kitas – jo žmonai Aleksandrai (1848 m.).

Aleksandra Kosakovska buvo kilusi iš garsios Peterburgo grafienės A. de Laval šeimos. Jos namuose lankydavosi Aleksandras Puškinas, Michailas Lermontovas, Aleksandras Gribojedovas, vyravo anticarinės nuotaikos. Vyresnioji Aleksandros Kosakovskos sesuo Jekaterine buvo ištekėjusi už dekabristo S. Trubeckojaus ir po dekabristų nuslopinimo paskui vyrą išvyko tremtin į Sibirą, atsisakiusi prabangos ir pasiaukojusi dėl vyro idealų. Vėliau ją aprašė Nikolajus Nekrasovas poemoje „Rusų moterys“. Aleksandra Kosakovska buvo palaidota Pašilės kapinėse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]