Antanavo dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Antanavo dvaras
Antanavo dvaras apie 1938 m.
Antanavo dvaras apie 1938 m.
Vieta Antanavas
Įkurtas XVIII a.
Rūmų stilius Mūrinis
Bajorų giminės Chrapovickiai
Šabunevičiai
Bistramai
Pastatų būklė Restauruojama
Savininkas Antanavo medicinos punktas ir Antanavo kultūros namai

Antanavo dvaras – dvaras Kazlų Rūdos savivaldybėje, šalia kelio  136  VinčaiPilviškiaiVilkaviškis , Antanavo kaime.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro įkūrimas dažnai klaidingai siejamas su Vitebsko vaivada, Antanavo seniūnu Jonu Antanu Chrapovickiu (1612-1685), Pilviškių seniūnu tapusiu 1669 m. Klystama ir dėl to, jog XVII a. Pilviškiai priklausė Antanavo seniūnijai - galėjo būti tik atvirkščiai. Išlikęs 1656-1685 metų Jono Antano dienoraštis, jame nieko nekalbama apie dvarą Antanave.

Iš Jono Antano Pilviškius ir apylinkes perėmė sūnus, Smolensko kaštelionas, Kristupas Antanas Chrapovickis (?-1703). Šis sūnų neturėjo, todėl Pilviškiai ir Antanavas atiteko kitiems giminės atstovams. 1730 m. Pilviškių seniūnu buvo Antanas Chrapovickis, 1756 m. - Antanas Martynas Chrapovickis (šio iniciatyva Pilviškiuose iškilo nauja medinė bažnyčia).

Chrapovickiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1744 m. Pilviškių apylinkėse nebuvo nė vieno dvaro. Todėl tikėtina, kad pirmąjį dvarą Antanave, Gelvialaukio lygumoje, įkūrė Starodubas ir Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis (1740-1800).

Jono Antano proanūkis buvo vedęs Barbarą Reutt, su kuria susilaukė sūnaus Antano (1760-?), Ketverių metų Seimo atstovo. Šis susilaukė dviejų dukterų Onos (1790-?) ir Elenos (1810-?).

1793 m. miestiečiai bylinėjosi su Pilviškių seniūnu Antanu Chrapovickiu ir jo ekonomu J.Volku. Tikėtina, kad šis Antanas 1812 m. prisiekė ištikimybę imperatoriui Napoleonui Bonapartui.

Kai kurie šaltiniai teigia, jog po LDK žlugimo dvaras atiteko kažkokiam Rusijos generolui. Kitų duomenimis, prūsai dvarą suvalstybino.

Šabunevičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. I pusėje dvarą nupirko dvarininkai Šabunevičiai, valdantys ir kitus dvarus, pavyzdžiui, Karalkrėslį. Išliko pasakojimai apie parke plaukiojusią dvarininkę Juliją Talko-Grincevičiūtę-Šabunevičienę (ca.1830-?) bei svečiai (giminaičius iš Ilguvos dvaro, už Šabunevičių ištekėjusią seserį Eleonorą).

Parko koplyčioje 1860 m. palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vadintas Šabanu), 1922 m. jo sūnus Edvardas Šabunevičius, o 1923 m. ir marti. Nepatikrintais duomenimis, paskutinioji čia 1931 m. palaidota Ona Šabunevičiūtė-Bystramienė (1863-1931), glaudžiai giminyste susijusi su lenkų rašytoju Henrikas Sienkievičius.|Henriku Sienkievičiumi]]. Po 1944 m. laidojimo kripta išplėšta, karstai apgadinti, kita dalis rūsio naudota kaip sandėlis.

Per 1863 m. sukilimą, 1863 m. sausio 30 d. dvare įvyko Augustavo vaivadijos sukilėlių suvažiavimas. Jame dalyvavo ir Cirijakas Akordas, centrinės sukilėlių vadovybės paskirtas vaivadijos civiliniu viršininku, bei Šveikovskis, išrinktas vaivadijos laikinuoju kariniu viršininku. Suvažiavime dalyvavo net keli šimtai sukilėlių, nesutarė „baltieji“ (atstovavo C.Akordas) ir „raudonieji“. Laimėjo pirmieji. Apmokymai vyko aukšta žole pasižyminčiose pašešupio lankose. Koplyčios rūsyje buvo laikomi sukilėlių ginklai, o po altoriumi slapstėsi sukilėlių vadovai, iš kurių išskirtinas Špakas. Pats dvarininkas, turėdamas generolo laipsnį, gerai išmanė karybą. Rizikavo ir ponia Ona, kuri tuo metu laukėsi kūdikio. Sukilėlius materialiai rėmė ir giminaitis Gustavas Šabunevičius, nuomavęs Karalkrėslio dvarą, bet miręs 1863 m.

1864 m. dvarininkės iniciatyva buvo pastatytas medinis kryžius kritusiems kovose ties Šilakoju atminti.

Bystramai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administruoti ūkį padėjo iš Bistrampolio dvarininkų kilęs Kazys Bystramas, kurio giminaitis Kazys Bystramas (1859-1923) 1883 m. vedė Oną Šabunevičiūtę. Ši pora susilaukė trijų sūnų Viktoro, Stanislovo, Edvardo ir dviejų dukterų Marijos bei Kristinos. Ūkio tvarkytojas darbo turėjo, nes šeimininkė Marija linko į kortų žaidimus ir besaikį saldžiųjų alkoholinių gėrimų vartojimą.

1915 m. balandį caro armija Gaisrių-Antanavo dvaro ruože gynėsi nuo kaizerinės Vokietijos karių, bet buvo priversta atsitraukti. Nukentėjo ir dvaras.

1923 m. dvaro žemė išdalinta, tačiau Šabunevičiai ir toliau gyveno dvarvietėje, kurioje veikė „Nektaro“ bendrovės alaus bravoras, spirito varykla, mielių gamyklėlė. Nemažai pelno nešė ir šienaujamos pievos.

1935 m. dvaro savininke įvardinta Marija Šabunevičienė (mirė iki 1938 m.).

1938 metais Lietuvos telefonų knygoje dvarininku minimas Edvardas Šabunevičius, galbūt, Stanislovo Šabunevičiaus anūkas. Kitų nuomone, Stanislovas vyriškos lyties palikuonių neturėjo ir kalbama apie kitą šios giminės atstovą.

1945 m. įsteigta biblioteka. 1946 m. iš Gaisrių kaimo atkelta pradžios mokykla, nuo 1950 m. Gaisrių septynmetė, nuo 1962 m. Antanavo aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė mokykla.

Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs Antanavo medicinos punktas ir kultūros namai. Parką valdo Antanavo spirito gamykla

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]