Svėdasų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°41′58″š. pl. 25°21′22″r. ilg. / 55.699493°š. pl. 25.356097°r. ilg. / 55.699493; 25.356097

Svėdasų dvaras
Svėdasų dvaro griuvėsiai (šiaurinis flygelis su bokštu)
Svėdasų dvaro griuvėsiai (šiaurinis flygelis su bokštu)
Vieta Svėdasai
Įkurtas 1533 m.
Rūmų stilius Medinis
Bajorų giminės Mikalojus Radvila Juodasis,
Kristupas Mikalojus Radvila,
Jonušas Radvila,
Karolis Povilas Radvila,
Leonas Borovskis,
Morikoniai
Savininkas Petras Baronas

Svėdasų dvaro rūmai yra Bajorų kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Svėdasų, vakariniame Svėdaso (Beragio) ežero krante, 100 m į rytus nuo kelio Svėdasai–Vaitkūnai. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu (dvaro savininkai Radvilos prisidėjo prie kalvinizmo plitimo Lietuvoje). Rūmai virtę griuvėsiais, parkas apaugęs krūmynais, šiuo metu dvaras yra atkuriamas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svėdasų dvarvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svėdasų dvarvietė buvo šalia Svėdasų, Alaušo ež. š.v. krante prie Svėdasos upelio ištakų esančioje kalvoje. Dvarvietės teritorijoje šiuo metu yra Svėdasų kapinės, dalis dvarvietės užstatyta miestelio pastatais, užsodinta sodu, dirbami sklypai. Centrinė dvarvietės dalis palikta dirvonuoti. Svėdasų dvarvietė yra valstybės saugoma kultūros vertybė.[1]

Svėdasų dvaras 1533 m. atiteko Reformacijos šalininkams Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo broliui Jonui. XVI a. priklausė Radviloms, tikriausiai buvo karališkasis dvaras, kadangi 1567 m. iš šio dvaro Kristupas Mikalojus Radvila turėjo pristatyti arklius valstybės kariuomenei. Vėliau dvaras priklausė Biržų Radviloms.

1647 m. Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina skundė Seimui Svėdasų dvaro savininką kunigaikštį Jonušą Radvilą už tai, kad jis esą įsakęs iškirsti pakelėse stovėjusius kryžius, 4–100 m. senumo. Tačiau Zablūdavos klebonas paliudijo, kad tie kryžiai patys išvirtę dėl senumo, todėl byla nutraukta – vyskupas skundą atsiėmė, o Radvila paaukojo 6000 auksinų katalikų bažnyčiai statyti.

Dvarui priklausė Urboniškio palivarkas.

XVIII a. pabaigoje Karolis Povilas Radvila dvarą perleido Leonui Borovskiui, kurį jis valdė trumpai – iš jo dvarą perėmė ir iki 1890 m. išlaikė grafai Morikoniai.

Svėdasų dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svėdasų dvaro rūmai. XX a. 2 deš.
Svėdasų dvaro griuvėsiai. 2008 m.

XIX a. viduryje Liucijonas Morikonis pastatė naujus Svėdasų dvaro rūmus, priminančius riterių pilį, jų dabartinėje vietoje, Beragio ež. š.v. krante. Įrengtas tvenkinys, apie 7 hektarų ploto parkas, jį kūrė iš užsienio pakviesti sodininkai.

Anot Vaižganto, kilusio nuo Svėdasų:

Marikoniai Jeronimas, Liucijonas, Pranas – trys kartos, buvo turtingi žeme, pinigų švaistytojai, pamišę mūrus stilizuoti.

Vaižgantas

Apie 1890 m. dvarą įsigijo ir valdė carinės Rusijos kariuomenės generolas Božerianovas.

1911 m. dvarą su didžiuliu parku iš banko perpirko pasiturintis ūkininkas Mykolas Juodviršis, iki 1941 m. jį valdė jo sūnus Kazimieras Juodviršis. 1941 m. birželio 14-ąją į Altajaus sritį buvo ištremta visa Kazimiero Juodviršio šeima, Svėdasų dvaras buvo nacionalizuotas.

XX a. antroje pusėje, sovietmečiu Svėdasų dvarvietė buvo naikinama. Nuo rūmų stogo nuplėšta skarda buvo dengiami kolūkio sandėlių, fermų stogai, kolūkio pirmininko namo stogas. Be atodairos buvo kertami, niokojami vertingiausių rūšių medžiai parke. Pamažu dvaro pastatai virto griuvėsiais.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuosavybės teises į sugriautą dvarą ir dalį žemių atgavo Kazimiero Juodviršio palikuonys. Dvarvietės savininkai buvo nepajėgūs nei atkurti dvaro, nei išlaikyti jų būklę, dvaras toliau buvo niokojamas vietinių vagių.

2018 m. dvaro griuvėsius ir parką nupirko verslininkas Petras Baronas. Šiuo metu dvaras restauruojamas.[2]

Svėdasų dvaro sodybos fragmentai 1992 m. įrašyti į saugomų kultūros paveldo objektų registrą.[3]

Kaimo kelių kryžkelėje išlikusi Svėdasų dvaro koplyčia.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Svėdasų dvare, susikrimtęs dėl nesėkmių sprendžiant katalikų ir reformatų nesutarimus, mirė iš Vilniaus atvykęs kunigaikštis Kristupas Radvila II (1585–1640 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Svėdasų dvarvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
  2. „Marikonių dvaras jau atgaivinamas, „Anykšta" 2019-06-01. Raimondas Guobis“. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 3 d..
  3. „Svėdasų dvaro sodybos fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]