Abramavičių rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Abramavičių rūmai
Abramavičių rūmai iš Rotušės a.
Abramavičių rūmai iš Rotušės a.
Vieta Vilniaus senamiestis
Įkurtas XVIII a.
Rūmų stilius Klasicizmas
Bajorų giminės Staškevičiai, Abramavičiai
Pastatų būklė Restauruota
Savininkas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija

Abramavičių rūmai – pastatas Vilniaus senamiestyje, Rotušės aikštėje. Šiuo metu čia veikia Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą šio sklypo pastatai minimi 1697 m. dokumente. Jame nurodyta, jog čia stovėjo mūrinis 2 aukštų Kristupui Staškevičiui priklausantis namas, kuriame buvo gyvenamieji kambariai, rūsiai, bravoras.

XVIII a. II p. pastatus įsigijo Starodubo seniūnas Andrius Abramavičius. Teritorijoje buvo pradėti sudėtingi rekonstrukcijos darbai. Naujasis pastatas 1790 m. jau vadinamas rūmais. Spėjama, kad darbams vadovavo architektas Augustinas Kosakauskas.

1844 m. rūmai atiteko Lietuvos stačiatikių dvasinei konsistorijai. 1854–1857 m.  pastatas  pagal architekto Tomo Tišeckio projektą buvo rekonstruotas. Rūmų rekonstrukcijos darbus 1858–1860 m. tęsė ir Vilniaus gubernijos architektas Afanasijus Ranvydas. Skulptorius Osipas Kozlovskis pagal architekto pateiktus eskizus iš alebastro ir cemento rūmų fasadui nulipdė emblemą su herbo skydu, taip pat sukūrė architravo ir karnizo puošybą, piliastrų kapitelius.

Šiame name 1914–1915 m. rezidavo Lietuvos stačiatikių arkivyskupas Tichonas (Vasilijus Belavinas). Jis 1917 m. išrinktas Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchu. Mirė 1925 m.

Pirmojo pasaulinio karo metais konsistorija iš rūmų buvo evakuota. 1916–1922 m. pastate miestiečiams įrengti butai. Vėliau pastatas priklausė jėzuitams – čia veikė Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinių bendrabutis. Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose įsikūrė Juozo Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla, kuri 2004 m. reorganizuota į konservatoriją.

Rūmai sudaryti iš įvairių dydžių korpusų. Jie pastatyti apie uždarą stačiakampį kiemą, į kurį yra du įvažiavimai: pagrindinis – iš Didžiosios gatvės ir ūkinis – iš Šv. Kazimiero gatvės. Prie Didžiosios gatvės esančiam vakariniam korpusui būdingos ankstyvojo klasicizmo formos[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Koordinatės: 54°40′38″N 25°17′17″E / 54.67722°N 25.28806°E / 54.67722; 25.28806