Dautarų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Dautarų dvaras
Dautarų dvaras
Dautarų dvaras
Vieta Dautarai
Įkurtas XX a. pradžia
Rūmų stilius vokiška architektūra
Bajorų giminės Piotras Stolypinas,
Undinė Nasvytytė
Savininkas Gražina ir Antanas Juknevičiai

Dautarų dvaras – dvaras Mažeikių rajone, Židikų seniūnijoje, Dautarų kaime.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. dvaras dar vadintas Viktoriške. Pagal 1896 m. inventorių, sodybą sudarė rūmai ir aštuoni įvairios paskirties pastatai[1]. Dabartinį Dautarų dvaro pastatą vokiečių meistrai pastatė XX a. pradžioje. Dvaro stilius panašus į Latvijoje statytų dvarų stilių. Dvarą savo dukrai nupirko Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, kuri su vyru buvusiu diplomatu fon Bock dvare apsigyveno 1910 m., persikėlę iš Berlyno, ir gyveno iki 1933 m. Į dvarą, aplankyti dukters, 1911 m. buvo atvykęs ir pats P. Stolypinas.

Pirmojo pasaulinio karo metais Dautarų dvaro pastatuose vokiečiai buvo įrengę maisto ir pašarų sandėlius, paskyrę savo valdytoją[1].

1933 m. fon Bockų šeima dvarą pardavė Nasvyčiui, architektų Vytauto ir Algimanto bei diktorės Undinės tėvui. Tačiau, nors dvaras ir buvo puikiai prižiūrimas, Nasvyčiai čia negyveno, o atvykdavo tik vasaromis. Įsigiję dvarą su visa ekonomine struktūra ir apleistais pastatais, iki 1939 m. Nasvyčiai iš pagrindų viską suremontavo[2].

Po antrojo pasaulinio karo, Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, dvaras buvo nusavintas. Dvaro biblioteka, autentiški baldai ir kitas turtas dingo be žinios, o dvare buvo įkurta pradinė mokykla, vykdavo kaimo vakaronės, šokiai, buvo apgyvendintos neturtingos šeimos.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, dvaras 1999 m. buvo grąžintas Nasvyčiams. Sovietiniu laikotarpiu nė karto neremontuotas dvaras buvo prastos būklės ir 2002 m. Nasvyčiai jį pardavė. Naujieji dvaro savininkai G. ir A. Juknevičiai 2005 m. pradėjo dvaro remontą.[3] Juknevičiams įsigijus dvaro sodybą, sodybos pastatai, ypač rūmai, buvo avarinės būklės. 8 ha ploto parkas su daug senų medžių ir tvenkiniu taip pat buvo visiškai apleistas, apžėlęs brūzgynais.[4]

Dautarų dvaras lankytojams atsivėrė 2013 m. birželio mėn.[5] Dvaras pritaikomas turizmui, prasidėjo aktyvus kultūrinis gyvenimas. Nuo 2013 m. organizuojami vasaros muzikos festivaliai.[6]

Dvaro ansamblis 2003 m. buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą.[7]

Dvaro raida ir architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dautarų dvaras formavosi keliais etapais. Pirmuoju laikomas formavimasis XIX a., antruoju - XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Būtent šiuo laikotarpiu formuota dvaro sodyba, išlikusi iki mūsų dienų.[8]

Dvaro pastatų architektūrai būdingi istorizmo bruožai. Rūmai - vokiškos architektūros istorizmo formų mūrinis pastatas su tinkuotomis dekoratyvinėmis detalėmis, praturtintas mediniais drožiniais. Pastate panaudoti fachverko konstrukcijų elementai. pagrindines patalpas ir sales puošia plastinio dekoro elementai - lipdiniai. Ūkiniai pastatai istorizmo laikotarpio "plytų stiliaus".[9]

Pirmajasis dvaro rūmų aukštas - reprezentacinis. Jame buvo salės, svečių priėmimo kambariai. Antrasis aukštas skirtas gyvenamosioms ir svečių patalpoms. Pusrūsyje buvo virtuvė, kumečių valgomasis bei apgalbiniai kambariai - podėlis. Krosnys buvo baltos glazūros[10].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 220
  2. Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 221
  3. ATGIMĘS DAUTARŲ DVARAS GALI LIKTI DOVANA ŽEMAIČIAMS
  4. delfi.lt
  5. santarve.lt
  6. kpd.lt
  7. DAUTARŲ DVARO SODYBA
  8. delfi.t
  9. delfi.lt
  10. Autorių kolektyvas. Lietuvos dvarai ir pilys. Vilnius: Terra Publica, 2014. P. 222