Istorizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Istorizmas (mene) – viena iš meno krypčių.[1] Terminas susiformavo XIX a. devinto dešimtmečio Vokietijoje.

Istorizmui būdingas praeities meno stilių pakartojimas, pagrįstas moksliniais meno istorijos tyrinėjimais. Istorizmu grindžiamos neostilių ir eklektikos meno krypčių nuostatos. Istorizmą XIX a. pirmoje pusėje suformavo romantizmo idėjos, istorizmas yra paveikęs kūrinių, sukurtų iki XX a. pradžios, stilių. Labiausiai pasireiškė architektūroje kaip neobarokas, neorenesansas, neoromanika, neobizantika.

Istoristinio stiliaus bažnyčios Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Istorizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 336-337 psl.