Sirutiškio dvaras
55°21′10.21″ š. pl. 23°59′11.02″ r. ilg. / 55.3528361°š. pl. 23.9863944°r. ilg.
Sirutiškio dvaras | |
---|---|
Sirutiškio dvaras 2013 m.
| |
Vieta | Sirutiškis |
Įkurtas | XVIII a. |
Rūmų stilius | Neoklasicizmas |
Bajorų giminės | Siručiai |
Sirutiškio dvaras – dvaras, buvęs Sirutiškyje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sirutiškio dvaras iki XVIII a. vadintas Panevėžiu. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės atsargos karininkas Simonas Sirutis, kuris praminė dvarą Sirutiškiu. XIX a. pabaigoje dvaras atiteko grafui A. Komarovskiui, kuris iš dvaro teritorijoje eksploatuojamo žvyro karjero gaunamų pajamų pastatydino modernaus stiliaus rūmus – dviejų aukštų mūrinius, secesinio stiliaus. Juos supo spygliuočių ir lapuočių medžių mišraus tipo parkas (6 ha), kurio pagrindinė dalis su prieiga į rūmus yra ant aukštos Nevėžio terasos. Parke gausu senų medžių – ąžuolų, europinių maumedžių, uosių, klevų. Šiaurinėje parko dalyje eglių alėja veda į dvaro kapines, kur palaidoti jo savininkai.
Rūmai gerokai nukentėjo nuo istorijos audrų, tačiau išliko šiam stiliui būdingas kreivų linijų ritmas, gausi ornamentika. Dabar parkas yra tvarkomas, tačiau rūmai avarinės būklės. Dvarą įsigijęs Viktoras Uspaskichas.[1]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Rūmų vaizdas
-
Fasado arkada
-
Koplytėlė
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Viktoras Uspaskichas pripažįsta dvarų renovuoti nenorįs“. 15min.lt. 2012-09-13. Suarchyvuota iš originalo 2012-11-03. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.