Senieji Kauno kunigaikščių rūmai
54°53′45″ š. pl. 23°53′14″ r. ilg. / 54.89583°š. pl. 23.88722°r. ilg.
| Kunigaikščių rūmai Kaune | |
|---|---|
 Kauno kunigaikščių rūmų fasadas nuo Rotušės aikštės pusės
| |
| Vieta | Kauno senamiestis |
| Įkurtas | XV a. |
| Rūmų stilius | Gotika |
| Bajorų giminės | Gediminaičiai |
| Savininkas | Vilniaus Dailės akademija |
Senieji Kauno kunigaikščių rūmai – Kauno senamiestyje, Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe esantis pastatų kompleksas su uždarais kiemais, XV a. gotikos architektūros pavyzdys.[1] Buvusi psichiatrijos ligoninė, dabar priklauso Dailės akademijos Kauno dailės institutui.
Pastato istorija iki XIX amžiaus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad Muitinės g. 2 pažymėtas namas buvo pastatytas XV amžiuje. Iš jo geografinės padėties (dviejų magistralinių gatvių – Aleksoto ir Muitinės bei Rotušės aikštės sankryža) istorikai daro išvadą, kad šis statinys anuomet buvo viena svarbiausių vietų visame mieste. 1994 m. archeologams tyrinėjant pastatą rasti renesansiniai keramikiniai langų apvadai, kurie yra unikalūs ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jie liudija, kad šioje vietoje anuomet buvo karališka rezidencija.[2] Langų apvaduose vaizduojami medalionai su Šv. Romos imperatoriaus Ferdinando I ir jo sutuoktinės, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio anūkės Onos Jogailaitės, portretais. Šie rūmų dekoro elementų originalai eksponuojami Kauno M. K. Čiurlionio muziejuje.
Pasak Lenkijos karalystės pėstininkų generolo Stanislovo Potockio sūnaus, memuaristo, literato Leono Potockio (Leon ze Złotego Potoka Potocki, 1799–1864) knygos "Prisiminimai apie Kauną" (Wspomnienie o Kownie,1854), nuo XVI a. Kaune lankęsi Lietuvos ir Lenkijos valdovai gyveno nebe senojoje Neries paplautoje Kauno pilyje, bet naujoje vietoje. „Tačiau tuomet karaliai palikę senąją salos pilį, apsigyveno naujai iškilusiame pastate, prie pat nusileidimo į Nemuną, šalia pranciškonų bažnyčios (Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia). Kaip rašoma 1570 m.: „Senąją Kauno pilį nuplovė Vilijos upė, kurioje jokia pilis pastatyta nebuvo, tik seni apvalūs mūrai, o virš jų neįveikiamos sienos.“[3] Be to, žinoma, jog Kaune dažnai viešėjo Kazimieras Jogailaitis; jis mieste su šešiais savo vaikais (tarp jų ir būsimasis Šv. Kazimieras) slėpėsi nuo maro, tačiau nėra tiksliai žinoma, ar karališkoji šeima gyveno šiame pastate, ar senojoje pilyje.
1562 m. rugsėjo 12 d. į Kauną atvyko Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Augustas ir Suomijos princas Jonas III Vaza. „Po sveikinimo kalbų abi pusės įjojo į miestą ir apsistojo karaliui įrengtoje nakvynės vietoje mūrnamyje rotušės aikštėje.“[4] Manoma, jog būtent šiame name vyko minimas karališkasis priėmimas, kuriame tartasi dėl Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės vestuvių su princu. Deja, kaip skelbia šaltiniai, tuomet teigiamo atsakymo princas nedavė. Galop, spalio 3 d. Vilniaus didžiųjų kunigaikščių rūmuose Jonas III Vaza pasirašė vedybų sutartį, o kitą dieną įvyko pati ceremonija.
Tiesa, rašytiniuose šaltiniuose šis namas pirmą kartą paminėtas 1589 m. XVII a. tai buvo B. Ravos, miesto magistranto nario, namas. Ši vieta dažnai siejama su šalia pastatyta Marijos bažnyčia bei tuometiniu pranciškonų vienuolynu. XVII a. pab. čia taip pat buvo įsikūręs Kauno pavieto bajorų teismas. Istorikai spėlioja, kad pastatas galėjo būti pirmoji Kauno rotušė. Be viso to, per savo ilgą istoriją, statinys buvo paverstas gyvenamuoju namu, muitine, policijos nuovada, miesto ugniagesių būstine bei ligonine.
Pastato transformacija Naujaisiais laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Muitinės gatvėje esantys pastatai, tarp kurių ir šis, buvo apgriauti Napoleono invazijos metu. XIX a. pirmoje pusėje šioje vietoje buvo įsikūrusi Kauno muitinė. Galbūt dėl to gatvė, kurioje yra statinys, net ir šiandien vadinama Muitinės vardu. Rusijos imperijos okupacijos metu iki tol vienuolynu buvęs kompleksas uždarytas. Bažnyčia atitinkamai paversta Ortodoksų cerkve. Vienuolyno pastatai buvo naudojami Rusijos policijos ir kariuomenės, tačiau 1862 m. ši namų dalis apleista, o po aštuonerių metų nugriauta. Rimtesni restauracijos darbai prasidėjo XIX a., kai pastatas tapo ligonine. Šiems darbams vadovavo inžinierius Piotras Dorofejevskis (jis taip pat pastatė Kauno sinagogos tvorą), o ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė Edmundas fon Mikvicas. Tai yra seniausia Kauno miesto ligoninė. Kai kurios vienuolyno sienos rekonstruotos ir tapo naujai įkurtos ligoninės sienomis, o baroko stiliaus fasadai buvo sunaikinti. Toks pastato-ligoninės išplanavimas išlikęs iki mūsų dienų. Iš senojo vienuolyno pastato išliko tik vartai ir tvora, nors viduje esama senovinių rūsių. Nuo 1951 m. unikalią praeitį turinčiame kvartale įkurdinta 200 vietų Kauno psichiatrijos ligoninė. 2006 m. šis pastatų kompleksas perduotas Vilniaus dailės Akademijos Kauno institutui. Jo iniciatyva statiniai restauruoti, jiems sugrąžintas senasis gotikinis eksterjeras; rekonstrukcija užbaigta 2021 m. birželio 21 d. Dalis patalpų atverta visuomenei, o kitose įsikūrė studentai bei mokslo įstaigos administracija.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kur-kauno-kunigaiksciu-rumams-pazadeti-pinigai-802790, Kur Kauno kunigaikščių rūmams pažadėti pinigai?
- ↑ https://www.kaunieciams.lt/vieno-seniausio-kauno-pastato-istorija-nuo-vienuolyno-iki-ligonines/ Archyvuota kopija 2020-08-13 iš Wayback Machine projekto., Vieno seniausio Kauno pastato istorija: nuo vienuolyno iki ligoninės
- ↑ https://polona.pl/item/wspomnienie-o-kownie,OTA2NTA0MTg/8/#item%7C Potocki L. „Wspomnienie o Kownie,“ Poznań, 1854, s. 23.
- ↑ Ragauskaitė R. Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos vestuvės Vilniuje 1562 m. // Lietuva-Lenkija-Švedija, Vilnius, 2014, 83 p.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus dailės Akademijos Kauno instituto oficiali svetainė
