Senieji Kauno kunigaikščių rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′45″ š. pl. 23°53′14″ r. ilg. / 54.89583°š. pl. 23.88722°r. ilg. / 54.89583; 23.88722

Kunigaikščių rūmai Kaune
Rūmų vaizdas nuo Rotušės aikštės
Rūmų vaizdas nuo Rotušės aikštės
Vieta Kauno senamiestis
Įkurtas XV-XVI a.
Rūmų stilius Gotika
Bajorų giminės Gediminaičiai
Savininkas Vilniaus Dailės akademija

Senieji Kauno kunigaikščių rūmaiKauno senamiestyje, Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe esantis pastatų kompleksas su uždarais kiemais, atskleidžiantis XV a. - XVI a. gotikos architektūros subtilybes.[1]. Buvusi psichiatrijos ligoninė, dabar priklauso Dailės akademijos Kauno dailės institutui.

Pastato istorija iki XIX amžiaus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiųjų kunigaikščių rūmai restauracijos metu, 2017 m.

Manoma, kad Muitinės g. 2 pažymėtas namas buvo pastatytas XV amžiuje. Iš jo geografinės padėties (dviejų magistralinių gatvių – Aleksoto ir Muitinės bei Rotušės aikštės sankryža), istorikai daro išvadą, kad šis statinys anuomet buvo viena svarbiausių vietų visame mieste. 1994 m. jame rasti renesansiniai keramikiniai langų apvadai, kurie yra unikalūs ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jie liudija, kad šioje vietoje anuomet buvo karališka rezidencija.[2] Langų apvaduose vaizduojami medalionai su Šv. Romos Ferdinando I ir jo sutuoktinės, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio anūkės Onos Jogailaitės portretais. Šie rūmų dekoro elementų originalai eksponuojami Kano M. K. Čiurlionio muziejuje. Pasak L. Potockio, „nuo XVI a. Kaune viešintys Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai, nebegalėdami gyventi Neries paplautoje Kauno pilyje, įsikurdavo rūmuose, pastatytuose šalia Pranciškonų bažnyčios, prie pat nusileidimo į Nemuną.“ Rūmuose savo dienas neretai leisdavo ir Kazimieras Jogailaitis, kuris Kaune su šešiais savo vaikais slėpėsi nuo maro; tarp jų buvęs ir mažasis Kazimieras – būsimasis šventasis ir Lietuvos globėjas.

1562 m. rugsėjo 12 d. į Kauną atvyko Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Augustas ir Suomijos princas Jonas III Vaza. „Po sveikinimo kalbų abi pusės įjojo į miestą ir apsistojo karaliui įrengtoje nakvynės vietoje mūrnamyje rotušės aikštėje.“[3] Manoma, jog būtent šiame name vyko minimas karališkasis priėmimas, kuriame tartasi dėl Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės vestuvių su princu. Deja, kaip skelbia šaltiniai tuomet teigiamo atsakymo princas nedavė. Galop, spalio 3 d. Vilniaus didžiųjų kunigaikščių rūmuose Jonas III Vaza pasirašė vedybų sutartį, o kitą dieną įvyko pati ceremonija.

Tiesa, Rašytiniuose šaltiniuose šis namas pirmą kartą paminėtas 1589m. XVII a. tai buvo B. Ravos, miesto magistranto nario, namas. Ši vieta dažnai siejama su šalia pastatyta Marijos bažnyčia bei tuometiniu pranciškonų vienuolynu. XVII a. pab. čia taip pat buvo įsikūręs Kauno pavieto bajorų teismas. Istorikai spėlioja, kad šis pastatas galėjo būti pirmoji Kauno rotušė. Be viso to, per savo ilgą istoriją, šis statinys buvo paverstas gyvenamuoju namu, muitine, policijos nuovada, miesto ugniagesių būstine bei ligonine.

Pastato transformacija Naujaisiais laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muitinės gatvėje esantys pastatai, tarp kurių ir šis, buvo apgriauti Napoleono invazijos metu. XIX a. pirmoje pusėje, šioje vietoje buvo įsikūrusi Kauno muitinė. Galbūt dėl to gatvė, kurioje yra šis statinys net ir šiandien vadinama Muitinės vardu. Rusijos okupacijos metu, iki tol buvę vienuolynu, namai buvo uždaryti. Bažnyčia atitinkamai paversta Ortodoksų cerkve. Vienuolyno pastatai buvo naudojami Rusijos policijos ir kariuomenės, tačiau 1862 m. ši namų dalis buvo apleista, o po 8 metų nugriauta. Rimtesni restauracijos darbai prasidėjo XIX a., kai pastatas tapo ligonine. Šiems darbams vadovavo inžinierius P. Dorofejevskis, o ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė E. fon Mikvicas. Tai yra seniausia Kauno miesto ligoninė. Kai kurios vienuolyno sienos buvo rekonstruotos ir tapo naujai įkurtos ligoninės sienomis, o baroko stiliaus fasadai buvo sunaikinti. Nuo to laiko ligoninės išplanavimas šiame name yra išlikęs iki šiol. Iš senojo vienuolyno pastato išliko tik vartai ir tvora, nors viduje yra išlikusių senovinių rūsių. Nuo 1951 m. unikalią praeitį turinčiame kvartale įkurdinta 200 vietų Kauno psichiatrijos ligoninė. 2006 m. šis pastatų kompleksas perduotas Vilniaus dailės Akademijos Kauno institutui. Jo iniciatyva statiniai restauruoti, jiems sugrąžintas senasis eksterjeras; rekonstrukcija planuojama užbaigti 2021 m. liepos mėnesį. Dalis patalpų bus atverta visuomenei, o kitose įsikurs studentai bei mokslo įstaigos administracija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kur-kauno-kunigaiksciu-rumams-pazadeti-pinigai-802790, Kur Kauno kunigaikščių rūmams pažadėti pinigai?
  2. https://www.kaunieciams.lt/vieno-seniausio-kauno-pastato-istorija-nuo-vienuolyno-iki-ligonines/, Vieno seniausio Kauno pastato istorija: nuo vienuolyno iki ligoninės
  3. Ragauskaitė R. Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos vestuvės Vilniuje 1562 m. // Lietuva-Lenkija-Švedija, Vilnius, 2014, 83 p.