Burbiškio dvaras (Radviliškis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°46′57″š. pl. 23°54′05″r. ilg. / 55.7826°š. pl. 23.9015°r. ilg. / 55.7826; 23.9015

Burbiškio dvaras
Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvare
Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvare
Vieta Radviliškio rajono savivaldybėje.
Įkurtas XVII a.
Rūmų stilius neoklasicizmas
Bajorų giminės Burbos
Parkas užima 28 ha plotą, jo centrinėje dalyje yra 3 ha tvenkinys su 15 salų, 11 tiltų ir tiltelių. Aštuonios kanalais ir eglėmis apjuostos apžvalgos kalvelės, pagrindinė alėja su keturiomis karpotojų beržų eilėmis, daug eglių. Parke auga 23 rūšių ir formų atvežtiniai augalai: kazokinis kadagys, europinis maumedis, didžioji pociūgė ir kt. Jame gyvena apie 40 paukščių rūšių

Burbiškio dvaras – dvaras Radviliškio rajono savivaldybėje, Burbiškyje. Išlikę dvaro pastatai: oficina, svečių namas, ledainė, virtuvė, vaikų namelis, arklidė, svirnas, tvartas, sodininko namas su oranžerijos liekanomis. Šalia rūmų – nedidelė valčių prieplauka.

Dvaro parkas užima 28 ha plotą, jo centrinėje dalyje yra 3 ha tvenkinys su 15 salų, 11 tiltų ir tiltelių. Aštuonios kanalais ir eglėmis apjuostos apžvalgos kalvelės, pagrindinė alėja su keturiomis karpotųjų beržų eilėmis, daug eglių. Parke auga 23 rūšių ir formų atvežtiniai augalai: kazokinis kadagys, europinis maumedis, didžioji pocūgė ir kiti. Jame gyvena apie 40 paukščių rūšių.

Parko skulptūras 1911 m. sukūrė Kazys Ulianskas: Švč. Mergelės Marijos, A. Mickevičiui ir Vytautui Didžiajam.

Vytauto Didžiojo skulptūra Burbiškio dvaro parke

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis Burbiškio dvaras XVII a. priklausė dvarininkams Burboms – pagal jų pavardę ir kilo vietovės pavadinimas. 18171940 m. dvaras priklausė bajorams Baženskiams, kurie rekonstravo buvusius dvaro pastatus. Mykolo Baženskio iniciatyva įveistas mišraus stiliaus dvaro parkas su puikiais, vaizdingais, su nedidelėmis salelėmis tvenkiniais. Salelėse buvo įrengtos poilsio aikštelės, į kurias vedė mediniai ir mūriniai tilteliai bei lieptukai. XX a. pradžioje Burbiškyje lankydavosi žinomi visuomenės veikėjai (Petras Vileišis, Jonas Basanavičius ir kt.).

Mykolas Baženskis buvo vedęs Petro Vileišio dukterį Mariją, pora užaugino tris dukras ir sūnų Mykolą, kuriam ir paliko ūkį. Mykolo Baženskio (vyresn.) duktė Elena (1884–1926) sukūrė šeimą su žinomu lenkų rašytoju Korneliu Makušinskiu (lenk. Kornel Makuszyński (1884–1953)). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Makušinskiai kurį laiką gyveno Burbiškyje, čia rašytojas sukūrė poemą „Daina apie tėvynę“ (lenk. „Pieśń o ojczyźnie“"). Kilus karui, carinės Rusijos valdžia, sužinojusi, kad K. Makušinskis yra Austrijos–Vengrijos pilietis, sutuoktinius suėmė ir ištrėmė į Kostromos guberniją. Mykolo Baženskio (jaun.) ir kt. įtakingų asmenų pastangų dėka juos iš tremties paleido, bet sugrįžti į Burbiškį šeima nebegalėjo (Lietuva tuo metu buvo kaizėrinės Vokietijos okupuota), tad apsigyveno Ukrainoje, o vėliau pervažiavo į Varšuvą.[1][2]

1941 m. prasidėjus trėmimams, Baženskių šeima pasitraukė Lenkijon. Pokario metais dvaro pastatuose įrengta veislinių kiaulių ferma. Parkas užžėlė krūmais, menkaverčiais medžiais, želdiniai sulaukėjo, neprižiūrimi takai sunyko. Išgriautos koklių krosnys, rūmų salės paverstos butais. Nugriauta dalis sodybos pastatų, sunaikintos Fauno ir Nimfos skulptūros, Liūtų tiltas, mediniai tilteliai. Išliko nepažeista tvenkinių sistema.

1981 m. dvaras pradėtas tvarkyti. 1991 m. paminklosaugininko E. Prascevičiaus rūpesčiu čia įkurtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis.[3]

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstatyti tiltukai, atkurti senieji parko keliai ir takai, sutvarkyti želdynai, atkurtas dvaro architektūrinis ansamblis.

Dvare yra rengiami muzikos vakarai, kultūros renginiai, iškilmingi savivaldybės renginiai, seminarai, šventės šeimoms ir kolektyvams. Atnaujintame dvaro fligelyje įkurti svečių namai (6 nakvynei pritaikyti kambariai).

Nuo 2000 m. gegužės 13 d. dvare kasmet rengiama Tulpių žydėjimo šventė. Kaime yra užveistas tulpynas (Felikso Malčiausko iniciatyva), kur kasmet pražysta virš 400 įvairių formų ir rūšių tulpių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]