Arvydų-Bezdonių dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°47′55″N 25°31′10″E / 54.798593°N 25.519452°E / 54.798593; 25.519452

Arvydų-Bezdonių dvaras
Arvydu dvaras 2012.jpg
Vieta Bezdonys
Įkurtas XV a
Rūmų stilius Neoklasicizmas
Bajorų giminės Ulrichas Hozijus,
Stanislovas Hozijus,
Koscialkovskis
Savininkas privatūs asmenys

Arvydų-Bezdonių dvaras stovi prie Bezdonių. Rūmai eklektiško stiliaus, su vyraujančiais klasicizmo elementais, belvederio tipo bokštu. Viduje vyrauja Viduržemio jūros regiono stilius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomas nuo XV a., kai pasak J. Dlugošo 1415 m. dvarą aplankė didysis kunigaikštis Jogaila.

Pirmasis žinomas Arvydų Dvaro šeimininkas – Vilniaus pilininkas ir Žygimanto Senojo karališkųjų statybų prižiūrėtojas – Ulrichas Hozijus. Vadovavęs pirmojo Vilniaus vandentiekio, karališkųjų malūnų bei mūsų dienų nesulaukusio pirmojo mūrinio tilto per Nerį statyboms Ulrichas 1516 m. dovanojimo raštu iš kunigaikščio gavo Dvaro sodybą ir malūną su supančiomis apylinkėmis.

Po daugiau nei pusšimtį metų trukusio Hozijų šeimininkavimo Dvare, 1609 m. jis buvo padovanotas Vilniaus Jezuitų akademijai, kovojusiai su sparčiai šalyje plintančiomis Reformacijos idėjomis. Jezuitai Arvydų Dvarą valdė iki pat ordino panaikinimo 1773 m.

1773 m. karaliaus Stanislovo Poniatovskio privilegija perleido Dvarą LDK raštininkui, Bresto vaivadai Mikalojui Lopačinskiui (1715-1778), kurio giminė Arvydų ūkį ir žemes valdė iki pat 1880 m.

Ekonominiam Arvydų Dvaro vystymuisi pasitarnavo 1860 m. per dvaro žemes nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis bei netoliese įrengta traukinių stotis, leidusi lengvai transportuoti dvare pagamintą produkciją.

Dabartinę išvaizdą pagrindinis Dvaro pastatas įgavo patekęs į Vilniaus II-osios gildijos pirklio, atvykusio iš Vokietijos, Samuelio Goldšteino rankas. Suklestėjo odos perdirbimo, klijų gamyklos, veikė vandens malūnas, 1902 m. dvaro teritorijoje pradėjo veikti elektrinė ir jos pastatuose buvo įrengtas elektrinis apšvietimas.

1908 m. rugsėjo 26 d. Dvaras buvo įžymiojo traukinio apiplėšimo, kuriam vadovo J. Pilsudskis liudininku. Jo metu buvo pasisavinta neregėtai didelė pinigų suma – 2,7 mln. rublių. Įvykis nuskambėjo visoje Rusijos imperijoje.

Po Samuelio Goldšteino mirties Dvaras, praradęs rūpestingą šeimininką keliavo iš rankų į rankas. Šalį užklupus sovietinei tvarkai, kadaise didikų valdytas Arvydų Dvaras tapo Bezdonių kolūkio bendrabučiu su kino sale. Niekada neremontuojamas pastatas tapęs netinkamu naudoti septintojo dešimtmečio viduryje buvo apleistas ir paliktas likimo valiai.

Galiausiai 2002 m. dvaras buvo privatizuotas ir restauruotas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]