Kuršėnų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kuršėnų dvaras
Vieta Kuršėnai
Įkurtas XIX a. I pusė
Rūmų stilius Medinis
Bajorų giminės Jurgis Gruževskis
Jurgis Mykolas Despot-Zenovičius
Steponas Pacas
Steponas Gruževskis
Edvardas Gruževskis
Savininkas Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras

Kuršėnų dvaras buvo Kuršėnuose, Šiaulių rajone.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išlikę 1563 m. Kuršėnų miestelio ir aplinkinių kaimų inventorius, tuo metu dvaro valdytojas buvo Žemaičių žemės teisėjas Jurgis Gruževskis.

1564 m. Žygimantas Augustas leno teise atidavė šią valdą Polocko pilininkui, Smolensko kaštelionui ir Dysnos seniūnui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui.

1621 m. dvaras atiteko LDK iždininkui Steponui Pacui.

1631 m. gegužės 15 d. Zigmantas Vaza dvarą perleido Jurgiui Gruževskiui su žmona už nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje, kartu pripažino Gruževskių giminei amžiną leno teisę. Gruževskiai buvo kilę iš Mozūrų krašto, evangelikų reformatų tikėjimo.

XVIII a. pabaigoje Kuršėnus paveldėjo Steponas Gruževskis. 1811 m. pavasarį dailidė Joanas Rikė iš Rytprūsių pastatė naujus rūmus, suremontavo apgriuvusį bravorą, karčemą, perstatė sodininko namelį, koplyčią, suremontavo kitus pastatus.

1846 m. dvaras perėjo Edvardui Gruževskiui, kuris sutvarkė peizažinį parkas, iškasė tvenkinys, suformavo 70 metrų apskritą pievą, apsodintą medžių eile.

I pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką, rūmus, išvežė vertingiausius daiktus.

1915 m. dvare, valdomame Jurgiui Gruževskio, kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. Po žemės reformos dvarui liko 218,7 ha žemės. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o Jurgis Gruževskis pasodintas į kalėjimą. Prasidėjus karui, šis vėl atsirado Kuršėnuose ir bandė atgauti dvarą, tačiau vokiečiai jį išvežė ir tolesnis dvaro savininko likimas nežinomas. Jurgio Gruževskio žmona gyveno ir mirė Ketūnų dvare.

Šaltiniai ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]