Pučkorių dvaras

Pučkorių dvaras
Vieta	Pučkoriai
Bajorų giminės	Loškariovai Jokūbas Sidorovičius Stanislovas Sidorovičius Steponas Izmailskis Irena Romankievič Zaborovskiai
Savininkas	L.Patapienė

Pučkorių dvaras (kartais – Puškarnia) – dvaras Pučkoriuose, Vilniaus rajone.

Pūčkorių pavadinimas kildinamas iš LDK laikų, kai XVI a. veikė patrankų liejykla – Puškarnia (iš lenkiško termino lenk. puszkarnia). Vilnios pakrantėje ties Pučkoriais patrankos buvo ir išbandomos bei mokomi kariai. Pučkorių pabūklus žinojo net geriausiai Europoje ginkluota švedų kariuomenė. 1625 m. švedams užėmus Biržų pilį, kaip karo grobis atiteko 60 lietuviškų patrankų, lietų Pučkoriuose.

Patrankų liejyklos liekanos

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras minėtas jau XIV a., tačiau pirmieji duomenys siekia XVI a. pradžią. Iki šių dienų išliko XVIII–XIX a. pradžios palivarko pastatų kompleksas, išsidėstęs abipus Vilnios upės.

Iki XVIII a. vidurio dvaras priklausė LDK iždui ir buvo Artilerijos vadovybės žinioje, čia nuo XVI a. vidurio veikė Vilniaus patrankų liejykla.

1797 m . dvaras atiteko valstybės patarėjui Loškariovui, kuris jį 1804 m. pardavė Jokūbui Sidorovičiui. Po šio mirties dvarą paveldėjo sūnus Stanislovas Sidorovičius, Vilniaus vyriausiojo teismo advokatas. Jam valdant prie Vilnios pastatytas vandens malūnas.

Kitas šeimininkas – papulkininkas Steponas Izmailskis – pritaikė malūną medienos masės gamybai, o vėliau – ir popieriaus fabrikui. Šis, nuomojamas bendrovės „Šabad i Ko“, gamino kartoną, popierių bei medienos masę (veikė iki 1915 m.).

1921 m. daugiau kaip 6 ha dvaro žemės nupirko valstybė, dalį perdavė geležinkeliui.

1927 m. valstybė nupirko žemės sklypą S.Batoro gatvei platinti.

1928 m. sklypas už geležinkelio buvo parduotas Aleksandrui Andriuškevičiui.

1929 m. mirus dvaro paveldėtojos Olgos Izmailskos dukrai Sofijai Krasovskai dvarą paveldėjo pastarosios dukra Irena Romankievič, kuri dvarą valdė iki 1940 m.