Sapiegų rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°41′55″N 25°18′50″E / 54.69861°N 25.31389°E / 54.69861; 25.31389

Sapiegų rūmai
Sapiegų rūmai Vilniuje, 2009 m.
Sapiegų rūmai Vilniuje, 2009 m.
Įkurtas XVII a.
Rūmų stilius Barokas
Bajorų giminės Sapiegos
Kosakauskai
Parkas Sapiegų rūmų parkas
Pastatų būklė Restauruojamas

Sapiegų rūmų kompleksas – brandžiojo baroko stiliaus rūmai, Trinitorių vienuolynas su Išganytojo bažnyčia, buvusios Sapiegos ligoninės pastatai ir parkas. Čia auga saugoma Sapiegų parko liepa.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sapiegų rūmų fasadas (XIX a. piešinys)
Sapiegų rūmai 1819 m.

Statyba[taisyti | redaguoti kodą]

Rūmus 16891692 m. pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus Antakalnyje.

Teigiama, jog dekoruojant dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti[1] bei italų tapytojas Mikelandželas Palonis.

XVIII amžius[taisyti | redaguoti kodą]

1700 m. po Valkininkų mūšio rūmus nusiaubė konfederacijos bajorai. Buvo niokojami pastatai, rūmuose buvę paveikslai sukapoti.

1718 m. Sapiegos kompleksą laikinai išnuomojo Mozyriaus pastalininkienei Sofijai Bagdzevičiūtei Jablonskienei.

1720 m. po rūmų statytojo mirties rūmus paveldėjo jo jauniausias sūnus Lietuvos didysis maršalka Aleksandras Povilas Sapiega, kuris 1734 m. palaidotas trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje (1744 m. jam buvo pastatytas paminklas, išlikęs iki 1865 m.).

Vėliau rūmus valdė Aleksandro Povilo sūnus, Palenkės vaivada, Mstislavlio seniūnas Mykolas Antanas Sapiega.

1760 m. po Mykolo Antano mirties (neturėjusio įpėdinių) rūmai atiteko jo brolio Kazimiero Leono Karolio sūnui, Lietuvos didžiajam kancleriui Aleksandrui Mykolui Sapiegai. Jo valdymo metu 17631765 m. prancūzų architektas Jacobas Delau tvarkė parką, fontaną, sumūrijo naują tvorą ir laiptus į rūmus ir parką.

Amžiaus pabaigoje rūmus valdė Aleksandro Mykolo sūnus, Lietuvos artilerijos generolas Pranciškus Sapiega. Jis 1797 m. kartu su Pelagėja Potockyte rūmus su žemės sklypu ir mišku pardavė Juozapui Dominykui ir Liudvikai Potockytei Kosakovkiams.

Sapiegų rūmų fasadas prieš rekonstrukciją 1830 m.

XIX ir XX amžiai[taisyti | redaguoti kodą]

1808 m. rūmus už 10 tūkst. sidabro rublių nupirko carinė valdžia ir 1809 m. pagal Vilniaus gubernijos architekto Žozefo Pusjė pertvarkė į karo ligoninę. Vėliau pertvarkyta dar kartą 1843 m.

1862 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą rūmuose įrengta karo ligoninė perstatyta į Lietuvos Brastos Aleksandro kadetų korpusą, kuris čia veikė iki 1863 m.

19191927 m. čia veikė Stepono Batoro universiteto ligoninė. 1927–1928 m. kompleksas pritaikytas universiteto oftalmologijos institutui, kuris čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo. 19391940 m. pastate Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė.

1940 m. čia įsikūrė Vilniaus pėstininkų karo mokykla, kuri 1941 m. buvo evakuota į SSRS gilumą. 1941–1944 m. rūmuose vėl veikė karo ligoninė. 1945 m. į senasias patalpas buvo grąžinta Vilniaus pėstininkų karo mokykla, kuri veikė iki 1991 m.

XX a. pabaiga ir XXI a. pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Rūmai 1992 m. perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, o 2005 m. – Valstybės turto fondui. 2010 m. pastatą perėmė Kultūros paveldo departamentas, kuris nusprendė rūmus restauruoti pagal Evaldo Purlio projektą.

2011 m. gruodį buvo pristatyti planai atgaivinti barokinį ansamblį ir pristatytas rūmų restauravimo projektas[2][3]. 2012 m. prasidėjo rūmų atkūrimas. Jis truks iki 2016 m.

Restauravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad jų autorius yra italas Delbenas (Žiūr. Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 179 psl. ISBN 978-5-417-01035-4)
  2. Sapiegų barokas vėl puoš Vilnių
  3. Abejingumo pamatai Sapiegų barokui