Pereiti prie turinio

Aukštosios Fredos dvaras

Koordinatės: 54°52′18″š. pl. 23°54′40″r. ilg. / 54.8717°š. pl. 23.9111°r. ilg. / 54.8717; 23.9111
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°52′18″š. pl. 23°54′40″r. ilg. / 54.8717°š. pl. 23.9111°r. ilg. / 54.8717; 23.9111

Aukštosios Fredos dvaras
Dvaro rūmų pastatas
Dvaro rūmų pastatas
Įkurtas 1673 m.
Rūmų stilius Klasicizmas
Bajorų giminės Fredai (1673–1795),
Juozas Godlevskis (1795 m. – XIX a.), Gauronskiai (XIX a.)
Parkas VDU Botanikos sodas
Pastatų būklė restauruota

Aukštosios Fredos dvaras – dvaras, esantis Aukštojoje Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante. Adresas – Ž. E. Žilibero g. 6.

Arklidės (Foto: Annemarie Schwarzenbach, 1937 m.)

1673 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas PacasPažaislio vienuolyno statybos darbus Liudvikui Fredui suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas. 1795 m. šioje vietoje žemes nusipirko dvarininkas Juozas Godlevskis ir įkūrė centrinį dvarą. XIX a. pradžioje pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai. XIX a. viduryje dvaras priklausė Gauronskiams, vėliau buvo parduotas valstybei.

1882 m. jame pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba. Dvaro rūmuose gyveno pirmasis tvirtovės komendantas Oskaras Klemas, kituose dvaro pastatuose – kareiviai. Statant ir stiprinant tvirtovę, jos karinėms reikmėms buvo pertvarkyta šio dvaro sodyba, joje įrengtas artilerijos kiemas. Į pietus nuo dvaro parko suformuoti Centrinio įtvirtinimo pylimai ir vienas iš didžiųjų redutų. Dvaro sodybos teritorijoje nutiesti keliai ir geležinkelio linijos, įrengtos Fredos kapinės, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. Teritorija į rytus nuo dvaro sodybos tapo artilerijos pratybų lauku.

Pirmojo pasaulinio karo metais keli pastatai buvo sunaikinti, kai kurie tarpukariu atstatyti. Čia buvo įsikūrę našlaičių namai, 1920 m. – Sodininkystės-daržininkystės mokykla (sovietmečiu – Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas). 1923 m. įkurtas botanikos sodas, priklausęs VDU Matematikos-gamtos fakultetui. 1941 m. botanikos sodas buvo perėjęs Lietuvos mokslų akademijos žinion, bet 1992 m. grąžintas Vytauto Didžiojo universitetui.

Parko tvenkinys

Peizažinio stiliaus parkas įkurtas XIX a. antroje pusėje. Jame buvo keli tvenkiniai. Du didieji priešais rūmus esantys tvenkiniai sudarė apverstų didžiųjų raidžių G ir J kompoziciją – tai dvaro įkūrėjo Juozo Godlevskio inicialai. Tai bene vienintelis toks Lietuvoje žinomas didikų įsiamžinimo būdas. Per daugiau nei šimtmetį tvenkinių forma kiek pasikeitė ir įžiūrėti G ir J formos tvenkinius jau nebeįmanoma.

Žemėlapis
Fredos dvaro objektai:
1
Dvaro rūmai
2
Pietinė oficina
3
Šiaurinė oficina
4
Pietinės (didžiosios) arklidės
5
Salos namelis (paviljonas)
6
Oranžerija
7
Šiaurinė (pirmoji) arklidė-ratinė
8
Pirmasis kumetynas
9
Gyvenamasis namas
Pietinės arklidės
Šiaurinė arklidė-ratinė
Šiaurinė oficina
Pietinė oficina
Oranžerija
Dvaro rūmai
Salos paviljonas