Aleksandras Oginskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Aleksandras Oginskis
Oginskiai
Oginski (herbas)
Oginski (herbas)
Gimė 1590 m.
Mirė 1667 m. (~77 metai)
Tėvas Marcijonas Bogdanas Oginskis
Motina Regina Valavičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Aleksandra Elžbieta Šemetaitė,
Katerina Palubinskaitė
Vaikai Jonas Oginskis,
Bogdanas Oginskis,
Marcijonas Aleksandras Oginskis
Aleksandra Konstancija Oginskaitė
Teodora Oginskaitė
Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Doktorant. vadovas

Aleksandras Oginskis (1590 m. – 1667 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš bajorų, būsimųjų Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės. Tėvas Marcijonas Bogdanas Oginskis. Broliai Dimitrijus Oginskis, Jonas Oginskis (15921640), Samuelis Levas Oginskis (15951657 m.).

Nuo 1600 metų kunigaikštis Aleksandras Oginskis mokėsi Karaliaučiaus universitete. 1605 metais dalyvavo sutriuškinant švedų armiją Salaspilio mūšyje. 1606 metais tęsė savo mokslus Altdorfo-Niunbergo ir Ingolštato universitetuose.

1611 metais rotmistro laipsnyje Aleksandras Oginskis dalyvavo Lietuvos-Lenkijos armijos vadovaujamos Zigmanto Vazos Smolensko apgultyje. 1619 metais buvo išrinktas Lietuvos tribunolo deputatu. 1621 metais husarų rotmistras Aleksandras Oginskis dalyvavo Chotyno mūšyje. Buvo renkamas pasiuntiniu į 1623 ir 1626 metų seimus.

16271629 metais dalyvavo ATR-Švedijos kare Lifliandijoje. 1633 metais buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Trakų vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Vladislovo IV Vazos kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.

Vadovaudamas savo husarų vėliavai (120 žm.) kunigaikštis Aleksandras Oginskis dalyvavo ATR-Maskvos kare 16321634 metais. Įėjo į Lietuvos-Lenkijos komisiją, sudaryto dėl derybų su Maskvos delegacija, ir dalyvavo 1634 metais Polianovkos taikos pasirašyme.

Buvo renkamas pasiuntiniu į 1633, 1635 ir 1643 metų seimus. Išpažino stačiatikybę ir buvo paskutinis ne katalikų tikėjimo ATR senatorius.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1645 m. Minsko vaivada ir senatorius, o nuo 1649 m. – Trakų kaštelionas. Iš sesers Barboros Šemetienės 1651 m. testamentu gavo Veprius, Deltuvą, Pagirius bei Starenki palivarką Naugarduko vaivadijoje. Iš kitos tetos Apolonijos Zenovičienės gavo Potovą ir Kozlovską Ašmenos apskrityje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Aleksandra Elžbieta Šemetaitė. Vaikai:

  • Jonas
  • Bogdanas (m. 1649), Braclavo pataurininis (1635), Lietuvos dvaro vėliavininkas (1645)

Po 1634 metų vedė antrą kartą kunigaikštytę Kateriną Palubinskaitę (m. po 1646 m.), Konstantino Palubinskio (m. 1640) ir Sofijos Sapiegaitės (apie 15951657) dukterį. Vaikai:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Henryk Lulewicz, Aleksander Ogiński, w: Polski Słownik Biograficzny, t. XXIII, 1978, s. 594—597.
  • Грыцкевіч А. Агінскія // БЭ ў 18 т. Т. 1. — Мн., 1996.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Andrius Masalskis
Minsko vaivada

16451649
Po to:
Gedeonas Rajeckis
Prieš tai:
Jonas Anzelmas Vilčekas
Trakų kaštelionas

16491667
Po to:
Jonas Sebastijanas Keštartas