Siesikų pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Siesikų dvaras
Siesikų pilis
Siesikų pilis
Vieta Siesikai
Įkurtas XVI a.
Rūmų stilius Renesansas
Bajorų giminės Daumantai Siesickiai (XVI a.-1736)
Radvilos (1736-1745)
Daugėlos (1745-1940)
Pastatų būklė restauruojamas
Savininkas Audrys Matulaitis (nuomoja)

Siesikų pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė, kumetynas) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilį pastatė Gabrielius Daumantas-Siesickis (miręs 1517 m.). Renesansinio stiliaus pilis buvo dviejų aukštų, stačiakampė, su 2 cilindriniais ir 1 kvadratiniu bokštais kampuose. Pilies gynybą stiprino iš trijų pusių iškasti grioviai, kurie jungėsi su ežeru. XVII–XVIII a. aplink pilį buvo pasodintas didelis parkas.

1704 m. švedų kariuomenė rūmus nusiaubė ir padegė. 1736 m. rūmai, kaip Marcijanos Siesickaitės kraitis, atiteko kunigaikščiui Mykolui Radvilai.

1745 m. Siesikų dvarą nusipirko Konstantinas Daugėla (17001770). Kaip Daugėlų giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 m.

Pilis apie 1856 m., (Napoleonas Orda)

18201845 m. pilis buvo atnaujinta pagal Dominyko Daugėlos projektą. Rūmai įgavo klasicistinių bruožų. Buvo palikti tik du bokštai, pastatytos klasicistinės arklidės ir grūdų sandėlis. Dominyko Daugėlos laikais Siesikų pilis garsėjo senomis kolekcijomis (paveikslų, lietuviškų dievybių skulptūrų), rankraščių rinkiniais, numizmatikos, porceliano, sidabro dirbinių, archeologine bei ginklų kolekcijomis.

Iki 1914 m. Daugėlų bibliotekoje buvo apie 5000 knygų. Dar 1939 m. prie didžiųjų rūmų stovėjo 9 švediškos patrankos. Archyvai bei meno kolekcijos dingo Pirmojo pasaulinio karo metu, likę vertingi daiktai buvo išgrobstyti ar išvežti po 1940 m.

1904 m. pastatytas panašaus stiliaus pastatas, vadinamas „akademija“. Jis buvo skirtas Daugėlų vaikams mokytis ir mokytojams bei svečiams apgyvendinti. Rūmų prieigas puošė senovinės patrankos, aplink rūmus augo 10-ies hektarų parkas. Rekonstruoti rūmai nekeitė savo išvaizdos iki 1940 m.

Rūmuose buvo įrengta pagoniška šventykla su aukuru, Perkūno, Patrimpo ir Pikulio statulomis bei senovės lietuvių garbinamais gyvūnais. Minima, jog statulos stovėjusios iki Pirmojo pasaulinio karo.[1][2]

Po Antrojo pasaulinio karo rūmai atiteko tarybiniam ūkiui, kurio vadovai rūmuose atidarė mokyklą ir apgyvendino mokytojus bei ūkio darbininkus. Mokykla rūmuose veikė iki 1952 m. Po to čia buvo ūkio kontora, vėliau – sandėliai. Visus pastatus supo parkas, kuris užėmė 3 ha ploto ir buvo ežero pakrantėje.

1999 m. dvaras buvo išnuomotas naujam šeimininkui Audriui Matulaičiui. Buvo restauruotas bravoro (spirito varyklos) pastatas, sutvarkyta ežero pakrantė ir dalis teritorijos. Šiuo metu restauruojamas pagrindinis pilies pastatas. Dar prieš 15 metų paveldosaugos ekspertai siūlė tris restauravimo variantus: 1) palikti rūmus tokius, kokie jie buvo išlikę iki 1940 m., kai įgijo daug klasicizmo bruožų, 2) išryškinti labiausiai išsiskiriančius elementus, 3) kiek įmanoma sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą. A. Matulaitis pasirinko pastarąjį variantą. Restauravimo darbus prižiūri architektė Gražina Kirdeikienė, kuri dvarą tyrinėja jau apie 30 metų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos aidas“, 1935 m., Nr. 162
  2. Jonas Trinkūnas (2009). Lietuvių senosios religijos kelias. Asveja.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Koordinatės: 55°17′10″N 24°30′50″E / 55.28611°N 24.51389°E / 55.28611; 24.51389