Diemedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Artemisia abrotanum
Arquebusejardin2.JPG
Diemedis (Artemisia absinthium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Kietis
(Wikispecies-logo.svg Artemisia)
Rūšis: Diemedis
(Wikispecies-logo.svg Artemisia abrotanum)
Binomas
Artemisia abrotanum
L., 1753

Diemedis, dar kitaip – diemedys, diemedėlis, dievmedis, dievo medis, žalmedis (lot. Artemisia abrotanum) – astrinių (Asteraceae) šeimai, kiečio (Artemisia) genčiai priklausanti augalų rūšis.

Diemedžio botaninis piešinys iš VI amžiaus encyklopedinio rankraščio De materia medica, kurį parašė gydytojas ir gamtininkas Dioskoridas (Pedánius Dioscorídes)

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime paplitęs pietryčių Europoje – Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje, Europinės Rusijos pietvakarinėje dalyje, Ukrainoje bei Mažojoje Azijoje ir Kaukaze.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip svetimžemis augalas, yra introdukuotas ir Lietuvoje.

Agimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Augalui patinka saulėta vieta bei smėlingas, kalkingas dirvožemis.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio užaugantis, vasarą žaliuojantis puskrūmis, kurio lapų spalva nesikeičia iki rudens. Stiebas šakotas, šaknis gana stora, sumedėjusi. Apatiniai lapai plunksniškai suskaldyti į smulkias siūles, o viršutiniai – triskilčiai arba ištisiniai. Žiedai žaliai gelsvos spalvos, žydi rugpjūčio pabaigoje-spalio mėnesiais. Augalas malonaus aromato.

Panaudojimas ir savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Tai nereikalaujantis priežiūros, atsparus augalas, nuskinus, nukirpus šakeles, jos atauga dar vešlesnės bei gausesnės. Lietuvoje diemedis kaip dekoratyvinis augalas auginamas darželiuose soduose. Iš jų galima formuoti neaukštas, karpomas gyvatvores. Žydėjimo metu turi daugiausia naudingų medžiagų, tad džiovinimui renkamos ūglių viršūnėlės ir lapai. Naudojamas liaudies medicinoje[1], kadangi gerina virškinimą, apetitą, galima gydyti uždegimus – varo šlapimą ir prakaitą. Tinkamas imuniteto stiprinimui. Gydant paminėtas ir kitas ligas, nepatartina jo perdozuoti. Anksčiau iš jo šakų darydavo vantas. Šis augalas turi ypatingą galią atbaidyti daug vabzdžių, tarp jų blusas, utėles bei kitus kenkėjus, todėl jo lapais ir būdavo nuklojamos grindys. Darže, iš lysvių kenkėjus atbaido smulkiai supjaustytos ir pabarstytos šakelės[2].

Dėl gausaus eterinio aliejaus kiekio, gana plačiai naudojamas grožio pramonėje – pavyzdžiui, jo dedama į šampūną ar muilą. Prancūzijoje virėjai naudoja jo lapelius prie mėsos gaminių.

Diemedžio lapai švelniai kvepia citrinomis ir beveik neturi kartumo.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Diemedis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 427 psl.
  2. manonamai.lt / Augalas, apsaugantis namus nuo blogio ir kenkėjų – diemedis, 2015 m. birželio 19 d.
Commons-logo.svg Vikiteka: Diemedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]