Gelgaudiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:55, 20 gegužės 2012 versija

Gelgaudiškis

Gelgaudiskio dvaro rūmai

Gelgaudiškis 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Gelgaudiškis)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Šakių rajono savivaldybė

Gyventojų (2010)	1 879
Altitudė	51 m

Pašto kodas	LT-71085
Vikiteka	Gelgaudiškis

lenk. Giełgudyszki rus. Гѣльгудышки^[1] vok. Gelgudischken

Gelgaudiškis – miestas Šakių rajono teritorijoje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno).

Geografija

Miestas įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje eglė – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.

Aplinkinės gyvenvietės

Skirsnemunė 5 km

Branduoliškiai 5 km

Jurbarkas 14 km

Voniškiai 7 km

ŠAKIAI 15 km

Bizieriai 14 km

Istorija

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V a. – X a. 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra I tūkstantmečio pirmosios pusės – XV a. Maštaičių piliakalnis. XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro, kurį apie 1413–1414 m. įkūrė Jurgis Gedgaudas. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1504 m. rugpjūtį Gedigaudiškio palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo XVI a. dvaro savininkais buvo Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Zabielos, Čartoriskiai. 1578 m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, 1691 m., 1789 m. perstatyta, 1864 m. sudegė. 1635 m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. 1655 m. Gelgaudiškį nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (vok. Keudell) giminė.

1819 m. veikė parapinė mokykla, 1837 m. atkurta, apie 1867 m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo 1822 m. – evangelikų mokykla. Per 1831 m. sukilimą ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi Antanas Gelgaudas su savo kariuomene. ^{[reikalingas šaltinis]}

XIX a. viduryje miestelis priklausė Rusijai. 1842–1846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. 1863–1950 m. Gelgaudiškis buvo valsčiaus centras. 1868 m. pastatyta Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda.

1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. Pranciškus Būčys, M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. 1905 m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per Pirmąjį pasaulinį karą įkurta ir dar kurį laiką po Antrojo pasaulinio karo Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių Lietuvoje plytinė.

1920 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1945 m. progimnazija, 1949 m. septynmetė, nuo 1952 m. Gelgaudiškio vidurinė mokykla. 1946 m. įsteigta biblioteka.

Po Antrojo pasaulinio karo Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1957–1999 m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, Gelgaudiškio specialioji mokykla, vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.

1958 m. gegužės 15 d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m.	Gelgaudiškio valsčiaus centras	Šakių apskritis
1950–1953 m.	Gelgaudiškio apylinkės centras	Šakių rajonas	Kauno sritis
1953–1958 m.	Gelgaudiškio apylinkės centras
1958–1995 m.	miesto tipo gyvenvietė, Gelgaudiškio apylinkės centras
nuo 1995 m.	Gelgaudiškio seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Architektūra

Miestelio gatvių tinklas stačiakampis. Svarbiausi statiniai:

1868 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, jos varpas išlietas 1695 m., meistras S. Šoris.
XIX a. neoklasicistinė dvaro sodyba su prancūziškuoju parku, valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas:
- 1846 m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais rizalitais ir flygeliu, pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis kolonomis. Viduje – aplink du vestibiulius pusiau amfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
- Kiti dvaro pastatai: kumetynas, svirnas, oranžerija, virtuvė, oficina, bokštas, tvartas, rūsys.

Pavadinimo kilmė

XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.).

Gyventojai

1599 m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 dūmų. 1827 m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.

1827 m.

1893 m.*^[1]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.^[2]

1970 m.^sur.

231

3 700

691

613

1 212

1 732

1977 m.^[3]

1979 m.^sur.

1985 m.^[4]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

-

1 900

2 018

2 310

2 724

2 029

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Gelgaudiškyje gimė:

Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

Sportas

FK Gelgaudiškis (futbolas)

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.)
↑ Gelgaudiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 543 psl.
↑ Gelgaudiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 37 psl.
↑ Gelgaudiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 595

Nuorodos

Gelgaudiškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 311 psl.
Gelgaudiškio svetainė
Gelgaudiškio istorija

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.)

[MLTE-2] Gelgaudiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 543 psl.

[LTE-3] Gelgaudiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 37 psl.

[TLE-4] Gelgaudiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 595

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 24: / Eilutė 24: @@
 }}
-'''Gelgaudiškis''' – [[miestas]] [[Šakių rajono]] teritorijoje, 15 km į šiaurę nuo [[Šakiai|Šakių]], kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. [[Gelgaudiškio seniūnija|Seniūnijos]] centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno).
+'''Gelgaudiškis''' – [[miestas]] [[Šakių rajonas|Šakių rajono]] teritorijoje, 15 km į šiaurę nuo [[Šakiai|Šakių]], kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. [[Gelgaudiškio seniūnija|Seniūnijos]] centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno).
 == Geografija ==
-Miestas įeina į [[Panemunių RP|Panemunių regioninio parko]] teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje [[eglė]] – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra [[molis|molio]] telkinys.
+Miestas įeina į [[Panemunių RP|Panemunių regioninio parko]] teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje [[eglė]] – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra [[molis|molio]] telkinys.
 [[Vaizdas:Gelgaudiskis.jpg|450px|thumb|center]]
@@ Eilutė 46: / Eilutė 46: @@
 == Istorija ==
-Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa [[V a.]] – [[X a.]] 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra [[I tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] pirmosios pusės – [[XV a.]] [[Maštaičių piliakalnis]]. [[XV a.]] pabaigoje čia būta [[Skirsnemunės dvaras|Skirsnemunės dvaro]], kurį apie [[1413]]–[[1414]] m. įkūrė [[Jurgis Gedgaudas]]. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Aleksandras]] [[1504]] m. rugpjūtį ''Gedigaudiškio'' [[palivarkas|palivarką]] kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui [[Jonas Sapiega|Jonui Sapiegai]] – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo [[XVI a.]] dvaro savininkais buvo [[Sapiegos]], [[Masalskiai]], [[Oziemblovskiai]], [[Gelgaudai]], [[Zabielos]], [[Čartoriskiai]]. [[1578]] m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, [[1691]] m., [[1789]] m. perstatyta, [[1864]] m. sudegė. [[1635]] m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. [[1655]] m. Gelgaudiškį nusiaubė [[Švedijos kariuomenė]]. [[XVIII a.]] pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. [[XVIII a.]] pabaigoje [[Užnemunė|Užnemunę]] užėmus [[Prūsija]]i, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių ({{de|Keudell}}) giminė.
+Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa [[V a.]] – [[X a.]] 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra [[I tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] pirmosios pusės – [[XV a.]] [[Maštaičių piliakalnis]]. [[XV a.]] pabaigoje čia būta [[Skirsnemunės dvaras|Skirsnemunės dvaro]], kurį apie [[1413]]–[[1414]] m. įkūrė [[Jurgis Gedgaudas]]. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Aleksandras]] [[1504]] m. rugpjūtį ''Gedigaudiškio'' [[palivarkas|palivarką]] kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui [[Jonas Sapiega|Jonui Sapiegai]] – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo [[XVI a.]] dvaro savininkais buvo [[Sapiegos]], [[Masalskiai]], [[Oziemblovskiai]], [[Gelgaudai]], [[Zabielos]], [[Čartoriskiai]]. [[1578]] m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, [[1691]] m., [[1789]] m. perstatyta, [[1864]] m. sudegė. [[1635]] m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. [[1655]] m. Gelgaudiškį nusiaubė [[Švedijos kariuomenė]]. [[XVIII a.]] pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. [[XVIII a.]] pabaigoje [[Užnemunė|Užnemunę]] užėmus [[Prūsija]]i, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių ({{de|Keudell}}) giminė.
-[[1819]] m. veikė parapinė mokykla, [[1837]] m. atkurta, apie [[1867]] m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo [[1822]] m. – evangelikų mokykla. Per [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]] ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi [[Antanas Gelgaudas]] su savo kariuomene. {{šaltinis|{{VLE|VI|511|Kazys Misius ir kiti|Gelgaudiškis}}}}
+[[1819]] m. veikė parapinė mokykla, [[1837]] m. atkurta, apie [[1867]] m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo [[1822]] m. – evangelikų mokykla. Per [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]] ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi [[Antanas Gelgaudas]] su savo kariuomene. {{šaltinis|{{VLE|VI|511|Kazys Misius ir kiti|Gelgaudiškis}}}}
-XIX a. viduryje miestelis priklausė [[Rusija]]i. [[1842]]–[[1846]] m. ant [[Nemunas|Nemuno]] šlaito pastatyti neoklasicistiniai [[Gelgaudiškio dvaras|Gelgaudiškio dvaro]] rūmai, [[XIX a.]] pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. [[1863]]–[[1950]] m. Gelgaudiškis buvo valsčiaus centras. 1868 m. pastatyta [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]]. Iki [[XX a.]] pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda.
+XIX a. viduryje miestelis priklausė [[Rusija]]i. [[1842]]–[[1846]] m. ant [[Nemunas|Nemuno]] šlaito pastatyti neoklasicistiniai [[Gelgaudiškio dvaras|Gelgaudiškio dvaro]] rūmai, [[XIX a.]] pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. [[1863]]–[[1950]] m. Gelgaudiškis buvo valsčiaus centras. 1868 m. pastatyta [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]]. Iki [[XX a.]] pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda.
-[[1864]]–[[1904]] m. lietuviškos [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. [[Pranciškus Būčys]], M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. [[1905]] m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] įkurta ir dar kurį laiką po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. [[1927]] m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė.
+[[1864]]–[[1904]] m. lietuviškos [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. [[Pranciškus Būčys]], M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. [[1905]] m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] įkurta ir dar kurį laiką po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. [[1927]] m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė.
-[[1920]] m. įsteigta pradžios mokykla, nuo [[1945]] m. progimnazija, [[1949]] m. septynmetė, nuo [[1952]] m. [[Gelgaudiškio vidurinė mokykla]]. [[1946]] m. įsteigta biblioteka.
+[[1920]] m. įsteigta pradžios mokykla, nuo [[1945]] m. progimnazija, [[1949]] m. septynmetė, nuo [[1952]] m. [[Gelgaudiškio vidurinė mokykla]]. [[1946]] m. įsteigta biblioteka.
-Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. [[1957]]–[[1999]] m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, [[Gelgaudiškio specialioji mokykla]], vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.
+Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. [[1957]]–[[1999]] m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, [[Gelgaudiškio specialioji mokykla]], vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.
-[[1958]] m. [[gegužės 15]] d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. [[2003]] m. patvirtintas [[Gelgaudiškio herbas]].
+[[1958]] m. [[gegužės 15]] d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. [[2003]] m. patvirtintas [[Gelgaudiškio herbas]].
 {{adm2|4}}
@@ Eilutė 70: / Eilutė 70: @@
 == Architektūra ==
 Miestelio gatvių tinklas stačiakampis. Svarbiausi statiniai:
-* [[1868]] m. pastatyta mūrinė neogotikinė [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]], jos varpas išlietas [[1695]] m., meistras S. Šoris.
+* [[1868]] m. pastatyta mūrinė neogotikinė [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]], jos varpas išlietas [[1695]] m., meistras S. Šoris.
 * [[XIX a.]] neoklasicistinė dvaro sodyba su prancūziškuoju parku, valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas:
-** [[1846]] m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais [[rizalitas|rizalitais]] ir [[flygelis|flygeliu]], pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis [[kolona|kolonomis]]. Viduje – aplink du vestibiulius pusiau amfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
+** [[1846]] m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais [[rizalitas|rizalitais]] ir [[flygelis|flygeliu]], pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis [[kolona|kolonomis]]. Viduje – aplink du vestibiulius pusiau amfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
 ** Kiti dvaro pastatai: [[kumetynas]], [[svirnas]], [[oranžerija]], [[virtuvė]], [[oficina]], [[bokštas]], [[tvartas]], [[rūsys]].
 === Pavadinimo kilmė ===
-XV a. pradžioje [[Jurgis Gedgaudas]] dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs [[Skirsnemunė]]s dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo [[Gedgaudai|Gedgaudų]] palivarkas ir vadinosi '''Gedigaudiškiu''' (pirmąkart tokiu vardu minimas [[1504]] m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo [[1599]] m.).
+XV a. pradžioje [[Jurgis Gedgaudas]] dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs [[Skirsnemunė]]s dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo [[Gedgaudai|Gedgaudų]] palivarkas ir vadinosi '''Gedigaudiškiu''' (pirmąkart tokiu vardu minimas [[1504]] m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo [[1599]] m.).
 == Gyventojai ==
-[[1599]] m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 [[dūmas|dūmų]]. [[1827]] m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.
+[[1599]] m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 [[dūmas|dūmų]]. [[1827]] m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.
 {{dem|kolon=6|till=4000|inc=1000|incmin=200
 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus.