Gelgaudiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S ref Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas. using AWB |
S →Nuorodos: ref Lietuviškoji tarybinė enciklopedija T4. using AWB |
||
Eilutė 98: | Eilutė 98: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* {{LTE|4|37||Gelgaudiškis}} |
|||
* {{ESBE|9a|026/26736|Гѣльгудышки|949}} |
* {{ESBE|9a|026/26736|Гѣльгудышки|949}} |
||
* {{ML|3|311|Gelgaudiškis}} |
* {{ML|3|311|Gelgaudiškis}} |
18:44, 8 kovo 2011 versija
Gelgaudiškis | ||
---|---|---|
Gelgaudiskio dvaro rūmai | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 1 879 | |
Pašto kodas | LT-71085 | |
Vikiteka | Gelgaudiškis | |
Gelgaudiškis – miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno).
Geografija
Miestas įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Skirsnemunė 5 km | Branduoliškiai 5 km | ||||||||||
Jurbarkas 14 km |
|
Voniškiai 7 km | |||||||||
ŠAKIAI 15 km | Bizieriai 14 km |
Istorija
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V a. – X a. 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra I tūkstantmečio pirmosios pusės - XV a. Maštaičių piliakalnis. XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro, kurį apie 1413–1414 m. įkūrė Jurgis Gedgaudas. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1504 m. rugpjūtį Gedigaudiškio palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo XVI a. dvaro savininkais buvo Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Zabielos, Čartoriskiai. 1578 m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, 1691 m., 1789 m. perstatyta, 1864 m. sudegė. 1635 m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. 1655 m. Gelgaudiškį nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (vok. Keudell) giminė.
1819 m. veikė parapinė mokykla, 1837 m. atkurta, apie 1867 m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo 1822 m. – evangelikų mokykla. Per 1831 m. sukilimą ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi Antanas Gelgaudas su savo kariuomene. [reikalingas šaltinis]
XIX a. viduryje miestelis priklausė Rusijai. 1842–1846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. 1863–1950 m. Gelgaudiškis buvo valsčiaus centras. 1868 m. pastatyta Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda.
1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. Pranciškus Būčys, M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. 1905 m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per Pirmąjį pasaulinį karą įkurta ir dar kurį laiką po Antrojo pasaulinio karo Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių Lietuvoje plytinė.
1920 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1945 m. progimnazija, 1949 m. septynmetė, nuo 1952 m. Gelgaudiškio vidurinė mokykla. 1946 m. įsteigta biblioteka.
Po Antrojo pasaulinio karo Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1957–1999 m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, Gelgaudiškio specialioji mokykla, vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.
1958 m. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1919–1950 m. | Gelgaudiškio valsčiaus centras | Šakių apskritis | |
1950–1953 m. | Gelgaudiškio apylinkės centras | Šakių rajonas | Kauno sritis |
1953–1958 m. | |||
1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Gelgaudiškio apylinkės centras | ||
nuo 1995 m. | Gelgaudiškio seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
Architektūra
Miestelio gatvių tinklas stačiakampis. Svarbiausi statiniai:
- 1868 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, jos varpas išlietas 1695 m., meistras S. Šoris.
- XIX a. neoklasicistinė dvaro sodyba su prancūziškuoju parku, valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas:
- 1846 m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais rizalitais ir flygeliu, pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis kolonomis. Viduje – aplink du vestibiulius pusiau amfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
- Kiti dvaro pastatai: kumetynas, svirnas, oranžerija, virtuvė, oficina, bokštas, tvartas, rūsys.
Pavadinimo kilmė
XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.).
Gyventojai
1599 m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 dūmų. 1827 m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m. | |||||||||
1827 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
231 | 691 | 613 | 1 200 | 1 732 | 2 018 | 2 724 | 2 029 | ||
|
Žymūs žmonės
Gelgaudiškyje gimė:
- Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Sportas
- FK Gelgaudiškis (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.)
Nuorodos
- Gelgaudiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 37 psl.
- Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.)
- Gelgaudiškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 311 psl.
- Gelgaudiškio svetainė
- Gelgaudiškio istorija
|