Venecijos bienalė
Venecijos bienalė (it. La Biennale di Venezia) – Venecijos meno organizacija bei pirmoji ir pagrindinė jos organizuojama paroda.[1] Nuo 2009 m. organizacija žinoma kaip Bienalės fondas (angl. Biennale Foundation), o paroda, siekiant atskirti ją nuo organizacijos ir kitų organizuojamų parodų, dar vadinama Meno bienale. Meno bienalė, šiuolaikinio meno paroda, rengiama neporiniais metais, yra originali bienalė, pagal kurios modelį bienalės sukurtos visame likusiame pasaulyje. Be Meno bienalės, Bienalės fondas organizuoja ir kitus renginius Venecijoje:
| Trumpas pavadinimas | Oficialus pavadinimas | Rengiama nuo | Dažnis |
|---|---|---|---|
| Meno bienalė | Tarptautinė meno paroda | 1895 m. | neporiniai metai |
| Muzikos bienalė | Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis | 1930 m. | |
| Teatro bienalė | Tarptautinis teatro festivalis | 1934 m. | |
| Venecijos kino festivalis | Venecijos tarptautinis kino festivalis | 1934 m. | kasmet |
| Venecijos architektūros bienalė | Tarptautinė architektūros paroda | 1980 m. | poriniai metai (nuo 2000 m.) |
| Šokio bienalė | Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis | 1999 m.[2] | nereguliariai[3] |
| Tarptautinis vaikų karnavalas | 2009 m. |
Lietuvos paviljonas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atstovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva Meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 m. Šalis neturi savo paviljono Venecijoje, todėl kiekvieną kartą Lietuvos autorių darbai pristatomi skirtingose vietose. Dalyviai:
- 1999 m. – Mindaugas Navakas ir Eglė Rakauskaitė („Nepavadintas“, „In Honey“, „Faces“)
- 2001 m. – Deimantas Narkevičius;
- 2003 m. – Svajonė Stanikienė ir Paulius Stanikas;
- 2005 m. – Jonas Mekas;
- 2007 m. – Nomeda Urbonienė ir Gediminas Urbonas;
- 2009 m. – Žilvinas Kempinas („Tube“)
- 2011 m. – Darius Mikšys;
- 2013 m. – Gintaras Didžiapetris, Elena Narbutaitė, Liudvikas Buklys, Kazys Varnelis, Vytautė Žilinskaitė, Morten Norbye Halvorsen, Jason Dodge, Gabriel Lester, Dexter Sinister (kuratorius Raimundas Malašauskas);
- 2015 m. – Dainius Liškevičius („Museum“)
- 2017 m. – Žilvinas Landzbergas;
- 2019 m. – Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“) pelnė pagrindinį prizą – „Auksinį liūtą“ už geriausią Nacionalinį pasirodymą [4]
- 2022 m. – Robertas Narkus
- 2024 m. – "Pakui Hardware" (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), bei tapytoja Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007)[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Venecijos bienalė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 802 psl.
- ↑ „Dance“. La Biennale di Venezia. Nuoroda tikrinta 2011-10-22.
- ↑ „La Biennale di Venezia - History of Dance Biennale“. Venice Biennale. Nuoroda tikrinta 2015-10-02.
- ↑ „Venecijos bienalėje – Lietuvos paviljono triumfas: „Auksinis liūtas“ už Nacionalinį pasirodymą“. Nuoroda tikrinta 2023-09-10.
- ↑ „2024-ųjų Venecijos meno bienalėje – „Pakui Hardware“ projektas, paremtas Marijos T.Rožanskaitės kūryba“. Nuoroda tikrinta 2023-09-09.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šis straipsnis apie meną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |