Šanchajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šanchajus
上海
Pudong Shanghai November 2017 panorama.jpg
Šanchajaus Pudongo rajonas

Šanchajus
31°12′0″ š. pl. 121°30′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 121.50000°r. ilg. / 31.20000; 121.50000 (Šanchajus)Koordinatės: 31°12′0″ š. pl. 121°30′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 121.50000°r. ilg. / 31.20000; 121.50000 (Šanchajus)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Provincija: Šanchajus
Sekretorius: Han Zheng
Gyventojų (2018): 24 237 800
Plotas: 6 341 km²
Tankumas (2018): 3 822 žm./km²
Altitudė: 4 m
Tinklalapis: www.shanghai.gov.cn
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠanchajusVikiteka

Šanchajus (kin. 上海, pinyin: Shànghǎi; santrumpa 沪; dar vadinamas 申) – tankiausiai apgyvendintas Kinijos ir antras pagal dydį miestas pasaulyje, po Čongčingo (2018 m. duomenys).[1] Plotas 6341 km², 24,2 mln. gyventojų. Šanchajus yra provincijos lygmens miestas, jo municipalitetas turi atskiro Kinijos administracinio vieneto statusą (išskirtasis miestas).

Išsidėstęs rytinėje Kinijos dalyje, Didžiosios Kinijos lygumos pietryčiuose, Jangdzės deltoje, abipus Huangpu upės, prie Rytų Kinijos jūros.

Šanchajus yra svarbus pasaulinis finansų, naujovių ir technologijų bei transporto mazgas, turintis vieną judriausių pasaulyje konteinerių uostą. Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras – yra universitetų, mokslo institutų ir draugijų, astronomijos observatorija, daug teatrų, muziejų didelių šventyklų.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zh-Shanghai.svg

Kinų kalba shanghai (žr. hieroglifus kairėje) reiškia „esantis ant jūros“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šanchajus senovėje buvo žvejų gyvenvietė. Sungų dinastijos laikais dėl savo padėties prie Jangdzės intako Huangpu, apie Kinijos rytinės pakrantės vidurį – Šanchajus natūraliai tapo jūrų uostu[2] ir prekybos centru.

Jau XVIII a. į jį atkreipė dėmesį galingosios Vakarų valstybės, kurioms dar nebuvo leista įkelti kojos į Kiniją. XIX a. pirmojoje pusėje Kinijai pradėjus prekiauti su Vakarais ėmė labai plėstis. Per 1840–1842 m. Opijaus karą šį miestą užgrobę anglai jėga primetė koncesiją; po penkerių metų jų pavyzdžiu pasekė prancūzai. 1842 m. atverti keliai prekybai su Didžiąja Britanija, 1844 m. – ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Prancūzija, 1895 m. – su Japonija; 1844 m. įkurtos Didžiosios Britanijos, 1848 m. – Jungtinių Amerikos Valstijų, 1849 m. – Prancūzijos eksteritorinės zonos. Pradėjo plaukti užsienio pinigai, buvo statomi fabrikai, keliavo nauji žmonės, ieškodami darbo, augo laivų statyba ir jūrų prekyba. Gyventojų skaičius padidėjo nuo 50 000 XIX a. viduryje iki beveik milijono XX a. pradžioje; daugiau kaip 60 000 buvo užsieniečiai. Miestas nukentėjo per Taipingų sukilimą (1851–64 m.). XIX a. pab. Šanchajus tapo svarbiausiu Kinijos pramonės ir prekybos centru, o XX a. pr. ir visos Rytų Azijos ekonominiu ir kultūriniu centru.

Šanchajus 1928 m.

Prancūzams pavaldžioje miesto dalyje 1921 m. įvyko pirmasis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, ir vienas iš pirmųjų jo pranešėjų Mao Dzedongas į jį iš savo netoliese nuomojamo kambario. Kaip ir daugelis kinų, jis piktinosi moraliniu pagedimu, kuris kilo Vakarams pradėjus kištis į Kinijos vidaus reikalus ir statyti fabrikus – dažnai naudojančius vaikų darbą, – kurie krovė užsienio vyriausybėms didelius turtus. Naujų gyventojų antplūdis, aštrūs socialiniai prieštaravimai ir užsieniečių valdžios artumas pavertė Šanchajų radikalios politinės veiklos židiniu. 1927 m. Šanchajui suteiktas laisvojo, 1930 m. – centrinio pavaldumo miesto statusas.

1937 m. miestą užėmė japonai; jis tapo Kinijos marionetinės vyriausybės būstine. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą užplūdo daug pabėgėlių iš Vakarų Europos. Kapituliavus Japonijai perduotas Gomindanui. Vėliau užimtas komunistų. Bijodami komunistų valdžios daug Šanchajaus gyventojų pasitraukė į Taivaną arba Vakarus, užsienio įmonės savo atstovybes perkėlė į Honkongą.

Išliko kaip svarbiausias Kinijos pramonės centras. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Kinijoje pradėtos ekonomikos reformos teigiamai paveikė ir Šanchajaus ūkio plėtrą. XX a. 10-ąjį ir XXI a. 1-ąjį dešimtmečius Šanchajaus ekonomika per metus augo 9–15 %.[2][3]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palydovinė miesto nuotrauka, daryta 2016 m. Matoma miesto aprėptis su pagrindinėmis salomis (iš šiaurės vakarų į pietvakarius) Čongmingu, Čangsingu, Hengša ir Dziuduanša. Taip pat matyti Jangdzės užtvenktumo lygis.

Šanchajus išsidėstęs rytinėje Kinijos pakrantėje ir yra maždaug vienodai nutolęs nuo Pekino ir Guangdžou. Senamiestis ir naujasis Šanchajaus centras dabar yra besiplečiančio pusiasalio, susiformavusio dėl natūralaus Jangdzės nusėdimo ir modernių melioracijos projektų, centre, tarp Jangdzės deltos šiaurėje ir Hangdžou įlankos pietuose. Šanchajaus provincijos lygio savivaldybė administruoja ir rytinę šio pusiasalio teritoriją, ir daugelį aplinkinių salų. Šiaurėje ir vakaruose miestas ribojasi su Dziangsu, pietuose – Džedziangu, o rytuose – su Rytų Kinijos jūra. Šiauriausias miesto taškas yra Čongmingo saloje, kuri dabar yra antra pagal dydį sala žemyninėje Kinijoje po jos plėtros XX amžiuje.[4] Tačiau savivaldybė neapima Dziangsu eksklavo šiauriniame Čongmingo mieste arba dviejų salų, sudarančių Šanchajaus Jangšano uostą, kurios priskiriamos Džedziango Šengsi apskričiai. Šis giliavandenis uostas buvo būtinas dėl didėjančių konteinerių laivų, taip pat dėl Jangdzės užtvenktumo 70 km atstumu nuo Hengšos.[5]

Šanchajaus miesto centrą kerta Huangpu upė, dirbtinis Jangdzės intakas, iškastas dar prie Čunseno kariaujančių valstybių laikotarpiu. Istorinis miesto centras kūrėsi vakariniame Huangpu (Pusi) krante, prie jį su Taihu ežeru ir Didžiuoju Kinijos kanalu jungusios Sudžou upės žiočių. Centrinis finansų rajonas Ludziadzui iškilo rytiniame Huangpu (Pudongas) krante.

Šanchajus plyti aliuvinėje lygumoje, o tai reiškia, kad didžioji jo 6340,5 km² žemės ploto dalis yra lygi, o vidutinis aukštis virš jūros lygio siekia 4 m.[6] Vyrauja smėlingas dirvožemis, dėl ko dangoraižiai statomi su giliai įleistais betoniniais poliais, kad nenugrimztų į minkštą žemės gruntą. Apylinkėse yra kalvų, kaip antai Šešanas, besidriekiantis pietvakarių kryptimi. Aukščiausia viršukalnė stūkso Dadzinšano saloje Hangdžou įlankoje (103 m).[6] Pro miestą teka daugybė upių, kanalų, slūgso ežerų, todėl jis turtingas vandens ištekliais.[6]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuvola apps kweather.svg Šanchajaus klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 22,1 27,0 29,6 34,3 35,5 37,5 39,0 39,9 38,2 34,0 28,7 23,4 39,9
Vidutinė aukščiausia °C 8,1 10,1 13,8 19,5 24,8 27,8 32,2 31,5 27,9 22,9 17,3 11,1
Vidutinė žemiausia °C 2,1 3,7 6,9 11,9 17,3 21,7 25,8 25,8 22,4 16,8 10,6 4,7
Rekordinė žemiausia °C −10,1 −7,9 −5,4 −0,5 6,9 12,3 16,3 18,8 10,8 1,7 −4,2 −8,5 −10,1
Krituliai mm 74,4 59,1 93,8 74,2 84,5 181,8 145,7 213,7 87,1 55,6 52,3 43,9
Duomenys: BBC[7] 2008 m. kovo mėn.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.

Šanchajus yra provincijos lygio miestas, turintis išskirtojo statusą, ir yra tiesiogiai pavaldus centrinei vyriausybei. Administraciškai miestas padalintas į 16 rajonų (區 ).

Šanchajaus uostas yra vienas judriausių pasaulyje

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šanchajaus vertybinių popierių birža yra viena stambiausių pasaulyje

Šanchajus dažnai laikomas žemyninės Kinijos finansų ir komercijos centru, čia sukuriama 4 % Kinijos BVP.[8] Šiuolaikinė plėtra prasidėjo ekonominėmis reformomis 1992 m., dešimtmečiu vėliau nei daugelyje Pietų Kinijos provincijų, tačiau Šanchajus greitai įveikė provincijas ir išlaikė savo, kaip verslo centro, vaidmenį žemyninėje Kinijoje. Šanchajus taip pat užima didžiausią žemyninės Kinijos rinkos dalį.

Šanchajus turi vieną aktyviausių uostų pasaulyje. Pro didžiulį Šanchajaus uostą keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). 2005 m. Šanchajaus uostas užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal krovinių apimtį, iš viso uoste buvo perkrauta 443 mln. tonų krovinių.

Šanchajus ir Honkongas ilgą laiką šalyje varžėsi dėl Kinijos ekonominio centro vardo. Honkongo pranašumas yra stipresnė teisinė sistema, integracija į aukštesnę tarptautinę rinką, ekonominė laisvė, bankininkystė ir didesnė paslaugų specializacija, mažesni mokesčiai ir konvertuojama valiuta. Šanchajus turi tvirtesnius ryšius tiek Kinijos viduje, tiek su centrine vyriausybe, taip pat stipresnę bazę gamybos ir technologijų srityse. Tai vienas svarbiausių šalies pramonės centrų: be kitų sričių, išvystyta laivų statyba, automobilių, mašinų (variklių), orlaivių, traktorių, dviračių, elektotechninės įrangos, telefonų, vaizdo kamerų, kosminių prietaisų gamyba, naftos perdirbimas, farmacija, tekstilė, maisto, tabako gamyba, tradiciniai dailieji amatai, žvejyba, turizmas.[8] Šanchajaus vaidmeniui išaugus finansuose ir bankininkystėje, įmonės vis dažniau rinkosi mieste steigti savo būstines, išaugo aukšto išsilavinimo ir modernizuoto darbo poreikis. Nuo 1992 m. miestas beveik kasmet fiksuodavo dviženklį augimą iki pasaulį ištikusios finansų krizės 2008 ir 2009 m.[3]

Miestą juosia žiedinė automobilių magistralė

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šanchajuje yra plati viešojo transporto sistema, daugiausia paremta metro (įrengtas 1993 m.), autobusais ir taksi. Mieste veikia seniausia pasaulyje troleibusų linijų sistema,[8] Maglev greitųjų traukinių linijų sistema. Šanchajus turi keturias pagrindines geležinkelio stotis. Miestą juosia žiedinė automobilių magistralė. Automombilių magistralės miestą jungia su daugeliu Kinijos miestų. Geležinkeliai ir plentai į Hangdžou, Nandzingą. Su sostine jungia Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis. Šanchajus yra viena iš pirmaujančių oro transporto stotelių Azijoje. Miestas turi du komercinius oro uostus: Pudongo ir Hongčiao tarptautinį oro uostus (abu per metus perveža apie 71,7 mln. keleivių, apie 3,7 mln. t krovinių, 2010 m.).

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos meno muziejus Pudonge

Šanchajuje įsikūrę keli muziejai. Šanchajaus muziejus yra vienas iš pirmaujančių muziejų Kinijoje, jame eksponuojami tokie meno kūriniai kaip skulptūros, paveikslai ir kaligrafijos kūriniai iš įvairių Kinijos istorijos laikotarpių. Oriental Pearl Tower įsikūrusiame Šanchajaus istorijos muziejuje pristatoma vietos istorija. Rockbund meno muziejuje, duris atvėrusiame 2010 m., vaizduojamas šiuolaikinis menas, ypatingą dėmesį skiriant Kinijos menininkų kūrybai.

Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Šanchajaus virtuvė.
Šanchajaus virtuvės išradimas – virtinukai xiaolongbao

Šanchajaus virtuvė kūrėsi Juan dinastijos laikais, raida toliau kito ir valdant Čing dinastijai. Šanchajaus virtuvėje labai svarbi sezonų kaita, mat su kiekvienu sezonu atkeliauja nauji maisto produktai. Virtuvėje siekiama kaip įmanoma išryškinti tikrąjį produkto skonį, todėl prieskonių vartojama nedaug, o produktai maišomi ir apdorojami kuo mažiau. Pavyzdžiui, žymiojo Šanchajaus krabo paruošimas apsiriboja paprasčiausiu išvirimu ar patroškinimu. Tarp kitų gerai žinomų Šanchajaus virtuvės akcentų yra konservuoti bambuko ūgliai, troškintas šamas bei troškintas jūrų agurkas su krevetėmis.[9]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šanchajaus tarptautinėje trasoje rengiamos Formulė 1 pasaulio čempionato etapo Kinijos Grand Prix varžybos.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2-6 分地区年末人口数 [2-6 List of regions by population by the end of the year]. www.stats.gov.cn. Nuoroda tikrinta 2019-08-31. 
  2. 2,0 2,1 „Šanchajaus istorija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-25. 
  3. 3,0 3,1 „Growth rate of major national economic indicators over preceding year (1978~2010)“. Stats-sh.gov.cn. Suarchyvuotas originalas 2012-01-11. Nuoroda tikrinta 2011-12-11. 
  4. "Chongming Island" in the Encyclopedia of Shanghai, p. 52. Archyvuota kopija 2013-03-02 iš Wayback Machine projekto. Shanghai Scientific & Technical Publishers (Shanghai), 2010. Hosted by the Municipality of Shanghai.
  5. Wijnolst, N. & al. Malacca-Max (2): Container Shipping Network Economy, p. 115. DUP Satellite, 2000. ISBN 9040721246.
  6. 6,0 6,1 6,2 „Topographic Features“. Basic Facts. Shanghai Municipal People's Government. Suarchyvuotas originalas 2011-10-03. Nuoroda tikrinta 2011-07-19. 
  7. Average Conditions Shanghai, China Archyvuota kopija 2008-10-04 iš Wayback Machine projekto. BBC. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  8. 8,0 8,1 8,2 „Šanchajus“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-25. 
  9. The Encyclopedia of Shanghai, p. 301

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao