Trečiasis Reichas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nacistinė Vokietija)
Jump to navigation Jump to search
Vokietijos Reichas
(1933–1943)
Deutsches Reich

Didysis Vokietijos Reichas
(1943–1945)
Großdeutsches Reich

1933 – 1945
Flag herbas
Vėliava
(1935–1945)
Herbas
(1935–1945)
Devizas
Ein Volk, ein Reich, ein Führer
„Viena tauta, vienas reichas, vienas fiureris
Himnas
Das Lied der Deutschen
(„Vokiečių daina“)
Horst-Wessel-Lied
(„Horsto Veselio daina“)
Location of Trečiasis Reichas
Vokietijos kontroliuojamos teritorijos, didžiausio išsiplėtimo Antrojo pasaulinio karo metu (1942 m.)
Sostinė Berlynas
Kalbos Vokiečių
Valdymo forma Unitarinė nacistinė vienpartinė fašistinė totalitarinė diktatūra
Prezidentas/Fiureris
 1933–1934 Paul von Hindenburg (Prezidentas)
 1934–1945 Adolfas Hitleris (Fiureris ir reichskancleris)
 1945 Karl Dönitz (Prezidentas)
Kancleris
 1933–1945 Adolfas Hitleris
 1945[b] Joseph Goebbels
 1945[c] Lutz von Krosigk
Parlamentas Reichstagas
Era Tarpukaris · Antrasis pasaulinis karas
 - Machtergraifungas 1933 m. sausio 30 d.
 - Anšliusas 1938 m. kovo 12 d.
 - Antrojo pasaulinio karo pradžia 1939 m. rugsėjo 1 d.
 - Vokietijos kapituliacija 1945 m. gegužės 8 d.
Plotas
 - 1939 633 786 km²
 - 1940[d] 823 505 km²
Gyventojai
 - 1939 79 375 281 
     Gyventojų tankumas 125,2 /km² 
 - 1940[d] 109 518 183 
     Gyventojų tankumas 133 /km² 
Valiuta Reichsmarkė (ℛℳ)
Prieš
Po
Flag of Germany (3-2 aspect ratio).svg Veimaro Respublika
Flag of Saar 1920-1935.svg Saras (šalių lyga)
Flag of Austria.svg Pirmoji Austrijos Respublika
Flag of Czechoslovakia.svg Čekoslovakijos respublika
Flag of the Klaipėda Region.svg Klaipėdos kraštas
Gdansk flag.svg Laisvasis Dancigo miestas
Flag of Poland.svg Antroji Lenkijos Respublika
War flag of the Italian Social Republic.svg Italijos Socialinė Respublika
Flag of Belgium.svg Rytų Kantonai
Blank.png Liuksemburgas
Blank.png Elzasas-Lotaringija
Blank.png Drava Banovina
Flensburgo vyriausybė Flag of German Reich (1935–1945).svg
Sąjungininkų okupuota Vokietija Flag of Germany (1946-1949).svg
Sąjungininkų valdoma Austrija Flag of Austria.svg
Trečioji Čekoslovakijos respublika Flag of Czechoslovakia.svg
Lenkijos Liaudies Respublika Flag of Poland.svg
Elzasas-Lotaringija Flag of France.svg
Rytų Kantonai Flag of Belgium.svg
Liuksemburgas Flag of Luxembourg.svg
Italijos karalystė Flag of Italy (1861-1946).svg
Kaliningrado sritis Blank.png
Saro protektoratas Blank.png
Jugoslavija Blank.png

Nacistinė Vokietija (vok. NS-Staat),[e] 19331943 m. oficialiai žinoma kaip Vokietijos Reichas (vok. Deutsches Reich), 19431945 m. Didysis Vokietijos Reichas (vok. Großdeutsches Reich) – vokiečių valstybė, egzistavusi 19331945 m., kai Adolfas Hitleris ir Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (NSDAP) valdė šalį, kurią jie pavertė diktatūra.[1] Hitlerinė propaganda vartojo terminą Trečiasis Reichas (vok. Drittes Reich),[f] siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį. Terminas buvo siejamas su dviem ankstesnėmis vokiečių imperijomis (reichais) – Šventąja Romos imperija (800–1806) ir Vokietijos imperija (1871–1918). Trečiasis Reichas, kurį Hitleris ir naciai vadino „Tūkstančio metų Reichu“ (vok. Tausendjähriges Reich), baigė gyvuoti 1945 m. gegužę, kai Sąjungininkai nugalėjo Vokietiją, Europoje užbaigdami Antrąjį pasaulinį karą.

Trečiojo Reicho vėliavoje ir herbe naudojami simboliai kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra uždrausti. Už jų naudojimą yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė.

1933–1945 m. nacistinėje Vokietijoje buvo naudojami du oficialūs valstybiniai himnai. Prioritetą turėjo senasis himnas „Lied der Deutschen“ (vokiečių giesmė, melodija Jozefo Haidno, 1797 m.), tačiau kartu buvo vartojamas ir NSDAP himnas – „Horst Wessel Lied“ („Horsto Veselio daina“, taip pavadinta gatvės kovose su komunistais žuvusio partijos ir SA nario Horsto Veselio garbei).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietija-orn.png
Vokietijos istorija
Germanija
Frankų imperija, Vakarų slavai
Rytų Frankų karalystė
Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė)
Reino konfederacija
Vokiečių konfederacija
Šiaurės Vokietijos sąjunga
Vokietijos imperija
Veimaro respublika
Trečiasis Reichas
VDR, VFR
Suvienytoji Vokietija
Vokietijos istoriniai regionai:
Austrija, Bavarija, Švabija, Burgundija, Frankonija, Reino Frankonija, Lotaringija, Žemutinės Provincijos, Žemutinis Reinas, Žemutinė Saksonija, Aukštutinė Saksonija, Prūsija

Prieškarinis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkimus laimėjusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos fiureris (vok. Führer – vadas) Adolfas Hitleris 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Dar prieš ateidamas į valdžią, A. Hitleris deklaravo Versalio sutarties panaikinimo, Vokietijos perginklavimo, antisemitizmo ir kitas idėjas. Šios idėjos to meto Vokietijos politinės ir, ypač, ekonominės situacijos kontekste padėjo A. Hitlerio partijai surinkti didelę dalį vietų Vokietijos reichstage (parlamente), kas vėliau ir lėmė jo paskyrimą Reicho kancleriu.

1934 m. po prezidento Pauliaus fon Hindenburgo mirties A. Hitleris įgijo dar ir Reicho prezidento pareigybes; tai sąlygojo vienos iš „vadovėlinių“ Europos diktatūrų – Trečiojo Reicho – genezę.

Trečiojo Reicho pradžia buvo daug žadanti ne tik Vokietijai, bet kėlė susižavėjimą ir visoje Europoje. Vokietijoje iki minimumo sumažėjo nedarbas, buvo įveikta ekonominė krizė, savotiškai denonsuota Versalio sutartis bei perginkluotas ir sustiprintas Vokietijos Vermachtas (Vokietijos ginkluotosios pajėgos iki 1945 m.), o Adolfas Hitleris netgi tapo žurnalo „Time“ metų žmogumi. Tačiau kartu su šiais pozityviais veiksniais prasidėjo ir visuotinis žydų, politinių priešininkų persekiojimas („Krištolinė naktis“ (Kristallnacht), Niurnbergo įstatymai), koncentracijos stovyklų steigimas (pirmoji – Dachau).

Nuo 1936 m. Trečiasis Reichas pradėjo vykdyti agresyvią užsienio politiką. 1936 m. buvo užimta demilitarizuotoji Reino zona, 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas Austrijos anšliusas, vėliau – 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno suokalbis nulėmė tai, kad buvo prijungtas Sudetų kraštas, 1939 m. kovo 14 d. užimta Čekoslovakija, 1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos kraštas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. A. Hitleris paskelbė ultimatumą Lenkijai dėl vadinamo Dancigo koridoriaus.

Trečiojo Reicho administracinis suskirstymas 1944 m.

Karo laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Antrasis pasaulinis karas.

Lenkijai nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, 1939 m. rugsėjo 1 d. vokiečių Vermachtas, remiamas Liuftvafės (vok. Luftwaffe – karinės oro pajėgos), įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. rugsėjo 3 d. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija su Prancūzija ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas – kruviniausias konfliktas žmonijos istorijoje.

Antrojo pasaulinio karo pradžia – tai Vokietijos karinių pergalių virtinė. Nauja didelių tankų grupuočių panaudojimo koncepcija (Blitzkrieg, žaibiškas karas) leido Trečiajam Reichui pasiekti stulbinamų pergalių. 1939 m. rugsėjo 27 d. kapituliavo Lenkija, 1940 m. sutriuškinta Danija, Norvegija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, 1941 m. okupuotos Jugoslavija, Graikija, vokiečių generolas Ervinas Romelis sėkmingai žygiavo į priekį Šiaurės Afrikoje. Tuo pat metu buvo vykdoma masinė Didžiosios Britanijos bombardavimo kampanija, siekiant užtikrinti vokiečių pranašumą ore būsimajai operacijai „Seelöwe“ (vok. – jūrų liūtas), įsiveržiant į Angliją. Tačiau ši operacija niekada nebuvo įgyvendinta dėl įnirtingo britų RAF (Royal Air Forces – angl. karališkosios oro pajėgos) pasipriešinimo ir, kaip spėjama, didžiąja dalimi dėl to, kad A. Hitleris gavo karinės žvalgybos informacijos apie planuojamą Raudonosios armijos įsiveržimą.[reikalingas šaltinis]

1941 m. birželio 22 d. Adolfas Hitleris davė įsakymą užpulti TSRS. Šiuo metu tarp istorikų vyksta diskusijos, ar A. Hitleris užpuolė TSRS apsvaigęs nuo Vermachto nenugalimumo iliuzijos, ar tai buvo preventyvus smūgis, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią TSRS pirmai užpulti Trečiąjį Reichą. Iki 1941 m. gruodžio vokiečių kariuomenė Tarybų Sąjungoje žengė tokiu pačiu nesustabdomu tempu kaip ir prieš tai Vakarų Europoje, tačiau prasidėjusi žiema, prasti keliai TSRS, vokiečių kariuomenės nepasirengimas ilgai kampanijai, nesuprantami sąjungininkų veiksmai (1941 m. gruodžio 7 d. Japonija užpuolė Perl Harborą, taip įtraukdama į karą Jungtines Valstijas), Vokietijos specialiųjų padalinių (Gestapo, SS) nusikaltimai okupuotose Rytų teritorijose, sukėlę itin stiprų partizaninį pasipriešinimą, A. Hitlerio nekompetencija vadovaujant kariniams veiksmams bei kitos priežastys sąlygojo Vermachto pralaimėjimų pradžią. Tolesni Vermachto veiksmai Rytų fronte buvo tik nuolatinis atsitraukimas.

1943 m. Sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas Antrasis frontas – Sąjungininkai išsilaipino Normandijoje. Tai buvo didžiausia žmonijos istorijoje karinio desanto operacija. 1944 m. jau tapo aišku, kad Trečiasis Reichas skaičiuoja paskutinius savo metus. Nepaisant to, A. Hitleris iškėlė totalinio karo koncepciją (totalinis karas – kai visa valstybės ekonomika yra mobilizuojama karo reikmėms). Tuo pat metu įsisiautėjo H. Himlerio, Trečiojo Reicho policijos ministro ir SS vado, antisemitinė politika. Buvo realizuojamas Endlösung (vok. – galutinis sprendimas) nutarimas, kuriuo buvo siekiama išnaikinti visus Europos žydus. Iš viso per karą ir iki karo nacių antisemitinės politikos aukomis tapo iki 6 milijonų Europos žydų.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija, vadovaujama maršalo G. Žukovo, buvo apsupusi Berlyną, tuo tarpu Sąjungininkai spaudė Reichą iš Vakarų. 1945 m. balandžio 30 d. apsuptame Reicho kanceliarijos bunkeryje nusišovė pats A. Hitleris, o 1945 m. gegužės 8 d. Trečiasis Reichas pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tuo metu Vokietijoje buvo apie 23:30, o Maskvoje – po vidurnakčio, todėl Rusija pergalės dieną švenčia gegužės 9 d. Tai buvo Trečiojo Reicho, nacių propagandos vadinto „Tūkstantmečio Reichu“, gyvavimo pabaiga.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Trečiasis reichas (Drittes Reich). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 102-103 psl.

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Įskaitant Bohemijos ir Moravijos protektoratą bei Generalguberniją
  2. De jure nuo balandžio 30 d. iki gegužės 1 d.
  3. De jure nuo gegužės 2 d. iki gegužės 23 d.
  4. Įskaitant Bohemijos ir Moravijos protektoratą bei Generalguberniją
  5. vok. Nationalsozialistischer Staat („Nacionalsocialistinė valstybė“), trumpiau NS-Staat („Nacistinė valstybė“), taip pat Nationalsozialistisches Deutschland („Nacionalsocialistinė Vokietija“)
  6. Reikšmė – „Trečioji valstybė“ arba „Trečioji imperija“