Germanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokietija-orn.png
Vokietijos istorija
Germanija
Frankų imperija, Vakarų slavai
Rytų Frankų karalystė
Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė)
Reino konfederacija
Vokiečių konfederacija
Šiaurės Vokietijos sąjunga
Vokietijos imperija
Veimaro respublika
Trečiasis Reichas
VDR, VFR
Suvienytoji Vokietija
Vokietijos istoriniai regionai:
Austrija, Bavarija, Švabija, Burgundija, Frankonija, Reino Frankonija, Lotaringija, Žemutinės Provincijos, Žemutinis Reinas, Žemutinė Saksonija, Aukštutinė Saksonija, Prūsija
Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje

Germanai (lot. germani) yra istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal Germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame Geležies amžiuje, vartojimą. Iš šios genčių grupės kilo šiaurės vakarų Europos tautų grupė, kuriai priklauso tokios tautos kaip danai, norvegai, olandai, flamandai, švedai, vokiečiai ir anglai.

Migruodami germanai paplito po Europą vėlyvosios antikos laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais. Palei Romos sienas pradėjo dominuoti germanų kalbos (Austrija, Vokietija, Nyderlandai, Anglija), bet likusiose Romos provincijose germanai perėmė lotynų kalbos dialektus. Be to jie priėmė krikščionybę. Germanai daug nuveikė transformuojant Romos imperiją į Viduramžių Europą.

Pavadinimo etimologija neaiški, jis greičiausiai keltiškos kilmės. I a. pr. m. e. gyveno teritorijoje tarp Reino ir Vyslos, Dunojaus ir Baltijos bei Šiaurės jūros, taip pat pietinėje Skandinavijoje. Rašytiniuose šaltiniuose IV a. pr. m. e. pirmą kartą minimos germanų gentys – vandalai, vizigotai, ostrogotai ir langobardai.

Šiais laikais germanais vadinamos germanų kalbomis kalbančios tautos:

islandai, fareriečiai, norvegai, švedai, danai.
fryzai, olandai, flamandai, afrikaneriai, vokiečiai, Liuksemburgiečiai (tauta), austrai, anglai.