Juodoji rinka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Juodoji rinkarinkos dalis, neįtraukiama į oficialiąją ekonominę statistiką, siekiant (nu)slėpti ūkinę veiklą, privalomą deklaruoti, vengiant mokesčių bei dėl kitų paskatų bei priežasčių.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per dideli mokesčiai. Mokesčiams išaugus iki 1/3 gaunamo pelno, šešėlinei ekonomikai formuotis sudaromos palankios sąlygos. Mokesčiai gali būti didesni siekiant sumažinti kai kurių prekių (pavyzdžiui, alkoholio, tabako) naudojimą ar apsaugoti valstybės rinką nuo pigesnių importuojamų prekių. Mokesčiai gali būti pakelti padidėjusioms valstybės išlaidoms padengti (neprotingi projektai, dideli valstybinio sektoriaus atlyginimai ir pan).

Mokesčių deklaravimo, surinkimo problemos atsiranda mažose įmonėse, kur dirba keli ar net vienas darbuotojas, ypač jei mažmeniškai parduodamos prekės ar teikiamos paslaugos. Čia nesudėtinga nuslėpti apyvartą. Dėl šios priežasties atsiradusią šešėlinę ekonomiką kovojama apmokestinant visus asmenis vienodu mokesčiu, diferencijuojant pagal jų veiklos rūšį, neįgalumą, amžių. Asmuo, norintis vykdyti ūkinę veiklą, turi įsigyti verslo liudijimą.

Valstybėje uždrausta veikla atsiranda kuomet valstybė uždraudžia verstis kokia nors veikla ar prekiauti tam tikromis prekėmis: lošimai, prostitucija, narkotikų prekyba, prekyba ekologinių reikalavimų neatitinkančiomis prekėmis, prekyba prekėmis valstybės, kuriai taikoma ekonominė blokada ir pan.

Valstybės prekybos ar kainų kontrolė dėl vienų ar kitų priežasčių valstybė pradeda kontroliuoti kainas ar prekybą, dažniausiai ribodama kainų augimą. Esant infliacijai ir neaugant kainoms didėja prekių vartojimas, o įmonės stengiasi jų negaminti, todėl atsiranda prekių trūkumas. Stabiliose ir nereguliuojamą ekonomiką turinčiose valstybėse dažniausiai spaudoje aptariami bilietų į teatrus ir varžybas perpardavinėtojai. Kartais jų trūkumas sudaromas dirbtinai siekiant bilietus parduoti juodojoje rinkoje.

Juodosios rinkos atsiradimą ir lygį taip pat sąlygoja ir žmonių požiūris į mokesčių mokėjimą. Yra laikoma, kad Lietuvoje juodoji rinka sudaro nuo 5 iki 10 nuošimčių nuo visos ekonomikos.