Bohemijos ir Moravijos protektoratas
| Bohemijos ir Moravijos protektoratas vok. Protektorat Böhmen und Mähren ček. Protektorát Čechy a Morava | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Kde domov můj / Wo meine Heimat ist „Kur mano namai“ | |||||
.svg) | |||||
| Sostinė | Praha | ||||
| Kalbos | Vokiečių, čekų | ||||
| Vyriausybė | Neįvardinta | ||||
| Reichsprotektorius | |||||
| 1939–1943 | Konstantin von Neurath | ||||
| 1943–1945 | Wilhelm Frick | ||||
| Era | Antrasis pasaulinis karas | ||||
| - Vokietijos okupacija | 1939 m. kovo 15 d. | ||||
| - Vokietijos kapituliacija | 1945 m. gegužės 8 d. | ||||
| Valiuta | Protektorato krona | ||||
.svg)
Bohemijos ir Moravijos protektoratas (vok. Protektorat Böhmen und Mähren, ček. Protektorát Čechy a Morava) – nacistinės Vokietijos 1939–1945 m. aneksuotoje[1] Čekijoje sukurtas valstybinis darinys.[2] Protektoratas įkurtas 1939 m. kovo 16 d. Hitlerio dekretu dieną anksčiau Vokietijos kariuomenės užimtoje Čekoslovakijos teritorijoje.[2]
Protektoratas apėmė likusią Čekoslovakijos teritoriją, kuri buvo sumažėjusi po Miuncheno susitarimo ir pirmojo Vienos arbitražo, kai atsiskyrė Slovakija.[2]
Dauguma valstybių Bohemijos ir Moravijos protektorato nepripažino.[2]
Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bohemijos ir Moravijos protektoratas formaliai turėjo ribotą politinę autonomiją. Veikė prezidento ir vyriausybės institucijos, taip pat nedidelė kariuomenė.[2] Tačiau iš tiesų protektoratą valdė reichsprotektorius:
- Konstantinas von Neiratas (1939–1941 m.);
- Reinhardas Heidrichas (1941–1942 m.);
- Kurtas Daluege (1942–1943 m.);
- Vilhelmas Frikas (1943–1945 m.).
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Administraciniais tikslais Bohemijos ir Moravijos protektoratas buvo padalintas į dvi žemes (Länder): Bohemiją (Böhmen) ir Moraviją (Mähren). Vėliau kiekviena iš jų buvo suskirstyta į Oberlandratsbezirke, kurių kiekvieną sudarė Bezirke.[3]
| Bohemija | |
| Budweis | Budweis, Gumpolds, Ledetsch, Pilgrams, Tabor, Wittingau |
| Königgrätz | Chrudim, Hohenmauth, Jitschin, Königgrätz, Königinhof, Leitomischl, Nachod, Neu-Bidschow, Neuenburg, Pardubitz, Reichenau, Semil |
| Pilsen | Klattau, Kralowitz Pilsen-Land, Pilsen-Stadt, Pisek, Schüttenhofen, Strakonitz, Taus |
| Prag | Beneschau, Beraun, Böhmisch-Brod, Brandeis, Jungbunzlau, Kladno, Kolín, Laun, Melnik, Pibrans, Prag-Land-Nord, Prag-Land-Süd, Prag-Stadt, Rakonitz, Raudnitz, Schlan, Seltschan, Tschaslau |
| Moravija | |
| Brünn | Boskowitz, Brünn-Land, Brünn-Stadt, Gaya, Göding, Ungarisch-Brod, Ungarisch-Hradisch, Wischau, Zline |
| Iglau | Groß-Meseritsch, Iglau, Mährisch-Budwitz, Neustadtl, Trebitsch |
| Mährisch-Ostrau | Friedberg, Kremsier, Littau, Mährisch-Ostrau, Mährisch-Weißkirchen, Olmütz-Land, Olmütz-Stadt, Prerau, Proßnitz, Wallachisch-Meseritsch, Wesetin |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gruner 2015, p. 104.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 „Bohemijos ir Moravijos protektoratas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-03.
- ↑ „Amtliches Deutsches Ortsbuch für das Protektorat Böhmen und Mähren“. www.hartau.de. Nuoroda tikrinta 2021-11-24.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gruner, Wolf (2015). „Protectorate of Bohemia and Moravia“. In Gruner, Wolf; Osterloh, Jörg (eds.). The Greater German Reich and the Jews: Nazi Persecution Policies in the Annexed Territories 1935–1945. War and Genocide (anglų). Vertė Heise, Bernard. New York: Berghahn Books. ISBN 978-1-78238-444-1.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||
.svg){kind=small}
