Turkestano reichskomisariatas
| Turkestano reichskomisariatas vok. Reichskommissariat Turkestan | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Trečiasis reichas
| ||||||
| Administracinis centras | Taškentas arba Kazanė | ||||||
| Oficialios kalbos | vokiečių Neoficialios: tiurkų kalbos, tadžikų | ||||||
 Vikiteka |
Turkestano reichskomisariatasVikiteka | ||||||
.svg)
.svg)
Turkestano reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Turkestan) – planuotas reichskomisariatas, kurį Trečiasis Reichas siūlė įkurti Sovietų Sąjungos Vidurinės Azijos respublikose po Antrojo pasaulinio karo.[1]
Pasiūlymą įsteigti reichskomisariatą šiame regione pateikė nacių ideologas Alfredas Rozenbergas, tačiau Adolfas Hitleris jį atmetė ir pasakė Rozenbergui, kad nacių planai kol kas turėtų apsiriboti Europa.[2]
Aplinkybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prieš prasidedant Barbarosos operacijai, Rozenbergas į savo planus dėl būsimo Vokietijos viešpatavimo Sovietų Sąjungos likučiuose įtraukė etniškai daugiausia tiurkų ir musulmonų gyvenamas SSRS teritorijas Vidurinėje Azijoje, nes vietos gyventojai istoriškai priešinosi Rusijos valdžios išplėtimui šioje teritorijoje, nors ir abejojo, kad Vokietijos užkariavimai pasieks tokius tolimus rytus.[3] Jo pirminiame pasiūlyme buvo numatyta sukurti virtinę derusifikuotų ir Vokietijai palankių autonomijų, kurias su Trečiuoju Reichu kada nors turėjo sujungti planuotas trijų metrų vėžės pločio nacių sunkiojo geležinkelio tinklas ir labiausiai į rytus nutolusi Vokietijos greitkelių sistema, aplink Rusijos „pagrindinę teritoriją“ – Maskvą, iš kurios turėjo būti atimtas priėjimas prie Baltijos ir Juodosios jūrų. Autonomijos – Didžioji Suomija, Pabaltijys, Baltoji Rusia (Baltarusija), Ukraina, Kaukazas, Turkestanas, Idel-Uralas ir Sibiras, o teritorijos ruožas prie vakarinės sienos su Vokietija turėjo tapti jos dalimi arba būti tiesiogiai kontroliuojamas.[3]
Adolfas Hitleris šį pasiūlymą atmetė, nes jis neatitiko jo užsibrėžto tikslo įgyti pakankamai „gyvybinės erdvės“ pačioje Europoje. Hitlerio įsakymu Rozenbergo pasiūlymas dėl Vokietijos civilinės administracijos Centrinėje Azijoje bent jau artimiausiu metu buvo atidėtas į šalį, o Rozenbergui buvo nurodyta kol kas daugiausia dėmesio skirti europinei SSRS daliai.[1]
A. Rozenbergui patarimų Turkestano klausimu teikė uzbekų emigrantas Veli Kajun Hanas,[4] kuris nuo 1942 m. rugpjūčio mėn. vadovavo Berlyne įsikūrusiam Turkestano nacionaliniam komitetui, globojamam Reicho okupuotų Rytų teritorijų ministerijos.
Teritorinė apimtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alfredo Rozenbergo plane buvo numatyta į reichskomisariatą įtraukti penkias Vidurinės Azijos tarybines respublikas: Kazachijos TSR, Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR ir Kirgizijos TSR.[5] Šių respublikų gyventojai nebuvo vien tik tiurkų tautybės (ypač Tadžikijoje, kuri yra daugiausia iranėnų kilmės ir kurios gyventojai kalba persų kalba), tačiau apskritai išpažino islamo religiją, kurios kai kurie išpažinėjai, ypač Artimuosiuose Rytuose, sulaukė tam tikros pagarbos iš nacių partijos vadovaujančio personalo. Vokietijos planuose Altajaus, Totorijos ir Baškirijos teritorijos taip pat buvo įtrauktos į reichskomisariatą bendros religijos ir etninės kilmės pagrindu.[6][4] Kai kuriuose šaltiniuose netgi užsimenama apie galimą Marijos ir Udmurtijos prijungimą, neatsižvelgiant į šių žemių vietinių gyventojų finougrišką kilmę.[6]
Rytinė reichskomisariato riba niekada nebuvo galutinai nustatyta. Jei Ašies pajėgos būtų užėmusios likusią neužkariautos Sovietų Sąjungos dalį, 1941 m. pabaigoje Japonijos imperija pasiūlė nustatyti regiono ribas pagal 70° rytų ilgumos liniją, kuri būtų žymėjusi vakarinę jos turimų valdų ribą Didžiojoje Rytų Azijos klestėjimo erdvėje.[7] Pagal iš dalies pakeistą šio pasiūlymo versiją siena buvo perkelta toliau į rytus, prie rytinės Vidurinės Azijos respublikų sienos su Kinija ir palei Jenisiejaus upę Sibire.[8]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Dallin, Alexander (1958). German rule in Russia 1941–1945: A Study of Occupation Policies, p. 65 (see note 1). Westview press.
- ↑ Alexander Dallin. German rule in Russia, 1941-1945: a study of occupation policies. Westview Press, 1981. P. 53.
- ↑ 3,0 3,1 Berkhoff, Karel Cornelis (2004). Harvest of despair: life and death in Ukraine under Nazi rule, p. 47. Copyright by the President and Fellows of Harvard College.
- ↑ 4,0 4,1 Bezymenskiĭ, Lev (1968). Sonderakte "Barbarossa". Deutsche Verlag-Anstalt. p. 225.
- ↑ Безыменский А. А. Генеральный план «Ост»: замыслы, цели, реальность // Вопросы истории. – 1978. – № 5. – С. 78
- ↑ 6,0 6,1 План раздела мира между странами Оси Archyvuota kopija 2012-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Weinberg, Gerhard L (2005). Visions of Victory: The Hopes of Eight World War II Leaders, p. 13. Cambridge University Press.
- ↑ Rich, Norman (1973). Hitler’s War Aims: Ideology, the Nazi State, and the Course of Expansion, p. 235. W.W. Norton & Company Inc.
| ||||||||||||||||
