Niurnbergo suvažiavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adolfas Hitleris sako kalbą 1933 metų Niurnbergo suvažiavime.

Niurnbergo suvažiavimas (vok. reichsparteitag) buvo kasmetinis Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos suvažiavimas, rengtas nuo 1923 iki 1938 metų. Ypač po Hitlerio iškilimo į valdžią 1933 metais, tokie suvažiavimai buvo skirti nacistinės propagandos tikslais.

Pirmieji NSDAP suvažiavimai vyko Miunchene 1923 metais ir Veimare 1926 metais. Nuo 1927 metų naciai suvažiavimus rengė tik Niurnberge.

Pagrindinė Nacių partijos suvažiavimo kryptis buvo toliau stiprinti Adolfo Hitlerio asmenybės kultą, vaizduojant jį kaip Apvaizdos pasirinktą Vokietijos gelbėtoją. Į suvažiavimą susirinkusios žmonių masės klausėsi fiurerio kalbų, prisiekinėjo jam ištikimybe.