Hermann Göring
| Hermanas Vilhelmas Geringas vok. Hermann Wilhelm Göring | |
|---|---|
| |
| 1945 m. sausį | |
| Gimė | 1893 m. sausio 12 d. Rozenheimas, Aukštutinė Bavarija, Bavarija, Vokietija |
| Mirė | 1946 m. spalio 15 d. (53 metai) Niurnbergas |
| Tėvas | Heinrichas Ernstas Geringas |
| Motina | Franziska Tiefenbrunn |
| Sutuoktinis (-ė) | Carin von Kantzow Emmy Sonnemann |
| Vaikai | Eda Gering |
| Partija | NSDAP |
| Žinomas (-a) už | Aukšto rango nacistas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Hermann Göring |
| Parašas | |
| |
Hermanas Vilhelmas Geringas (vok. Hermann Wilhelm Göring, 1893 m. sausio 12 d. Rozenheime – 1946 m. spalio 15 d. Niurnberge) – karo nusikaltėlis, Nacistinės Vokietijos politikas ir karinis vadovas. Antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis, nacių partijos (NSDAP) lyderis.[1]
1932–1945 m. Vokietijos Reichstago prezidentas ir Trečiojo Reicho ministras. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas.[1] Atsakingas už koncentracijos stovyklų ir gestapo (nacių slaptosios policijos) sukūrimą. Ją perdavė SS vadui Heinrichui Himleriui. 1941 m. Reinhardui Heidrichui įsakė suorganizuoti galutinį sprendimą nužudyti milijonus žydų (Holokaustas) ir lenkų.
Vienas iš 25 asmenų, teisiamų Niurnbergo tribunole. 1946 m. spalio 1 d. už karo nusikaltimus nuteistas pakarti, tačiau likus ~3 valandoms iki pakorimo, nusižudė prakąsdamas stiklinę kalio cianido kapsulę.[2]
Ankstyvieji metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hermanas Geringas gimė Ernsto Heinricho Geringo ir Franciskos Gering šeimoje 1893 m. Rozenheime, Aukštutinėje Bavarijoje. Tėvas buvo teisėjas, kurį 1885 m. Vokietijos kancleris Otas von Bismarkas paskyrė pirmuoju Pietvakarių Afrikos (šiandien – Namibija) reichskomisaru (generalgubernatoriumi).[3]
Turėjo du brolius Albertą Geringą ir Karlą Ernstą Geringą, bei dvi seseris Olga Teresę Sofiją Gering ir Paula Elizabet Roza Gering.[4]
Pirmuosius trejus gyvenimo metus praleido motinos draugo namuose, nes Geringo tėvas buvo Namibijoje.[3] Nuo 1901 m. gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino, su kuriuo jo motina turėjo romaną, dvare.[5] Lankė mokyklas Fiurte ir Ansbache. Žaidimai, kuriuos jis žaidė vaikystėje, visada buvo apie karą.[6]
1905 m. įstojo į karo mokyklą Karlsrūhėje. 1912 m. išlaikė abitūrą ir karininko egzaminą. Tada išvyko į Bavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-oji pėstininkų divizija) Miulūze.[7]
Pirmasis pasaulinis karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pėstininkų leitenantu. 1915 m. dėl reumato atsigulė į ligoninė.[8] Draugas Bruno Loerzeras paskatino prisijungti prie oro pajėgų. Prancūzijoje įvykdęs žvalgybos užduotį, 1915 m. apdovanotas Didžiuoju Geležinio Kryžiaus kryžiumi.[9] 1916 m. išmoko pilotuoti lėktuvą. 1916 m. kovo 14 d. numušė pirmąjį bombonešį. 1917 m. tapo 27-osios eskadrilės grupės vadu.[9] 1918 m. numušė 19-ąjį lėktuvą, jam įteiktas Pour le Mérite ordinas, aukščiausias oro pajėgų apdovanojimas tuometinėje Vokietijoje.[8] Po Manfredo von Richthofeno mirties tapo eskadrono „Raudonasis baronas“ vadu.[9]
Veimaro Respublika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1919–1921 m. dirbo pilotu-kaskadininku Skandinavijoje. 1922 m. lapkritį susitiko su Adolfu Hitleriu, tapo NSDAP nariu.[9]
Stokholme 1923 m. vasario 3 d. susituokė su Carin von Kantzow.[10]
1923 m. vadovavo SA (šturmo būriui), dalyvavo alaus puče, buvo sužeistas. Išvyko į Austriją. Dėl skausmo gydytojas jam suleido morfijaus, nuo kurio tapo priklausomas.[11] 1927 m. amnestuotas, grįžo į Vokietiją [12] 1928 m. tapo Veimaro Respublikos Reichstago nariu.[13] Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Reichstago narys.[9] 1932 m. NSDAP tapo galingiausia Reichstago partija. Geringas tapo Reichstago prezidentu.[12]
Trečiasis Reichas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1933 m. Hitleriui tapus Veimaro Vokietijos reichskancleriu, jis paskyrė Geringą Reicho ministru be portfelio. 1933 m. balandį paskirtas Prūsijos ministru prezidentu. 1933 m. rugpjūčio 30 d. Paulas von Hindenburgas suteikė generolo laipsnį.[9] 1934–1935 m. tapo kelių ministerijų ministru.
1931 m. mirė pirmoji žmona, 1935 m. Berlyne susituokė su Emmy Sonnemann.[reikalingas šaltinis] 1936 m. išsiuntė vokiečių kondoro legioną į Ispaniją padėti Fransiskui Frankui. Po 1938 m. krištolinės nakties buvo atsakingas už žydų išvarymą iš Vokietijos ekonomikos.[12] Per Antrąjį pasaulinį karą didžiausias jo pralaimėjimas buvo oro mūšyje prieš Didžiąją Britaniją.[12] 1939 m. Hitleris Geringą įvardijo savo įpėdiniu.[11]
1940 m. Hitleris jį paskyrė Reichsmaršalu.[11] 1941 m. Geringas įsakė Heidrichui parengti Holokausto planą.[14] 1942 m. Fricui Zaukeliui įsakė pramonės darbams panaudoti Rusijos gyventojus.[reikalingas šaltinis]
1943 m., 50-ies metų jubiliejaus proga, surengė prašmatnią puotą.[9] 1945 m. balandžio 20 d., pasakęs kad turi svarbių reikalų Pietų Vokietijoje,[15] iš Hitlerio gimtadienio išvyko į Berchtesgadeną.[16] Iš Berchtesgadeno telegrafavo Hitleriui į Berlyną, paklausė apie valstybės reikalų perėmimą.[9] Karui baigiantis, ėmė kalbėtis su sąjungininkais. Todėl Hitleris Geringą įkalinti. Geringas kreipėsi į amerikiečius.[12]
1945 m. balandžio 29 d. Hitlerio iš visų pareigų ir partijos nušalintas, įsakytas suimti. Hitleris tai užrašė testamente.[17]
Po karo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1945 m. gegužės 9 d. Bavarijoje pasidavė.
1945 m. lapkričio 20 d. prasidėjo Niurnbergo tribunolas. 1946 m. kovo 18 d. Geringą apklausė sąjungininkai.[18] Įkalintas Niurnberge; buvo trečias svarbiausias nacių pareigūnas, teisiamas Niurnberge. Aukštesnius laipsnius turėjo tik Reicho prezidentas (buvęs grosadmirolas) Karlas Denicas ir buvęs fiurerio pavaduotojas Rudolfas Hesas.
1946 m. spalio 1 d. tribunolo nuteistas pakarti. Likus 3 valandoms iki egzekucijos nusinuodijo prakandęs stiklinę kalio cianido kapsulę. Kaip ją gavo ir kiek laiko ją slėpė, neaišku. Teigta, kad ją padovanojo amerikiečių kareivis, įsimylėjęs Geringą pažįstančią vokietę.[19][20]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Hermann Göring“. Rokas Pukinskas. Suarchyvuotas originalas 2005-02-06. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
- ↑ „Hermann Göring“. thirdreich.net. Suarchyvuotas originalas 9 January 2009. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
- ↑ 3,0 3,1 Block, Maxine (1971). Current Biography: Who's News and Why 1941. New York: H. W. Wilson. p. 327–330. ISBN 9780824204792.
- ↑ Erich Brandenburg (1995). Die Nachkommen Karls Des Grossen (vokiečių). Neustadt/Aisch: Degener. ISBN 3768651029.
- ↑ Arno Gruen (2002). Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 164.
- ↑ Arno Gruen (2002). Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 168.
- ↑ Zentner, Christian. The Second World War. A lexicon (vokiečių). Vienna. p. 212.
- ↑ 8,0 8,1 Manvell, Roger; Fraenkel, Heinrich (2011-01-01). Goering: The Rise and Fall of the Notorious Nazi Leader (anglų). Skyhorse Publishing Inc. pp. 28, 29. ISBN 978-1-61608-109-6.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 9,5 9,6 9,7 „Görings biography in table form“ (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2009-02-28. Nuoroda tikrinta 2009-06-04.
- ↑ „Biography of Carin Göring“. findagrave.com. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
- ↑ 11,0 11,1 11,2 „Biography of Reichsmarschall Herman Goering“. euronet.nl. Nuoroda tikrinta 2009-07-25.
- ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 „The biography of Hermann Göring in "Meine Bibliothek"“ (vokiečių). Klaus Hylla. Suarchyvuotas originalas 2009-12-21. Nuoroda tikrinta 2009-06-04.
- ↑ „A biography of Hermann Göring“. Jewish virtual Library. Nuoroda tikrinta 2012-02-26.
- ↑ „IMT – Hearing of Hermann Göring by Robert H. Jackson“. Towiah Friedmann. Suarchyvuotas originalas 2010-02-02. Nuoroda tikrinta 2012-02-26.
- ↑ Misch, Rochus (2008). Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Misch, Rochus (2008). Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ „NS-Archive – documents: Adolf Hitler: political testament 1945. p. 7“ (vokiečių). Adolf Hitler. Nuoroda tikrinta 2009-06-04.
- ↑ „Brockhaus“. Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG (vokiečių). 2007.
- ↑ „The soldier, his sweetheart and the suicide of Hermann Goering - Europe, World - The Independent“. The Independent. 8 February 2005. Nuoroda tikrinta 2009-03-20.
- ↑ „Guard 'gave Goering suicide pill'“. BBC News. 8 February 2005. Nuoroda tikrinta 2009-03-20.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Göring trial“ (prancūzų). trial-ch.org. Suarchyvuotas originalas 2009-06-08. Nuoroda tikrinta 2009-07-28.
- „The Iron Knight“. H.E.A.R.T 2007. Suarchyvuotas originalas 2009-04-20. Nuoroda tikrinta 2009-07-28.
- „Göring's last prison interview he gave to US Army Intelligence before the Nuremberg Trials“. World War II Magazine. Suarchyvuotas originalas 2008-11-22. Nuoroda tikrinta 2009-07-28.
- „Hermann Göring's last letter to Winston Churchill“. Hermann Göring. Suarchyvuotas originalas 2009-06-12. Nuoroda tikrinta 2009-07-28.
- imdb.com: Hermann Göring
- „Nuremberg Trial Proceedings Vol. 9 – Transcript of Goering's testimony at the Nuremberg trial“. US government. Nuoroda tikrinta 2009-07-28.
| Karinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Erich Wieland |
"Jasta 27" Vadas 1917–1918 |
Po to: Hermann Frommherz |
| Prieš tai: Wilhelm Reinhard |
"Jagdgeschwader" 1 Vadas 1918 |
Po to: Erich von Wedel |
| Prieš tai: Erich von Wedel |
"Jagdgeschwader 1 Vadas 1918 |
Unit disbanded |
| Naujas titulas Luftwaffe sukurta
|
Vyriausiasis kariuomenės vadas iš Luftwaffe 1935–1945 |
Po to: Robert Ritter von Greim |
| Politinis postas | ||
| Prieš tai: Hans Ulrich Klintzsche |
SA lyderis 1923 |
Laisvas Sekantis titulo turėtojas Franz Pfeffer von Salomon
|
| Prieš tai: Paul Löbe |
''Reichstago'' prezidentas 1932–1945 |
Reichstagas panaikintas |
| Prieš tai: Franz von Papen (Reichskomisaras) |
Prūsijos ministras pirmininkas 1933–1945 |
Prūsija panaikinta |
| Prieš tai: Adolf Hitler |
Prūsijos gubernatorius 1935–1945 |
Prūsija panaikinta |
| Prieš tai: Hjalmar Schacht |
Reicho ekonomikos ministras 1937–1938 |
Po to: Valteris Funkas |