Generalinis planas „Ost“

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Generalinis planas „Ost“
Generalplan Ost-en.svg
Naujųjų teritorijų, kurias planuota suvokietinti, planas, sudarytas Friedricho Wilhelmo universiteto Agrokultūros institute, Berlyne, 1942 m. Planas apima Baltijos šalis, Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą bei Krymą.
Data 1941 m. – 1945 m.
Vieta Trečiojo reicho kontroliuojamos teritorijos
Rezultatas Neįgyvendintas

Generalinis planas „Ost“ (vok. Generalplan Ost) – nacių rengtas Rytų Europos šalių masinio etninio valymo, genocido bei kolonizavimo planas. Šio projekto plėtojimas buvo susijęs su Trečiojo reicho Lebensraum (liet. Gyvybinė erdvė) ir Heim ins Reich (liet. Atgal į gimtąjį reichą; Reichas – mūsų namai) užsienio politika.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar iki prasidedant SSRS ir Vokietijos karui, 1940 m. gegužę Reicho Nacionalsocializmo ideologijos ir auklėjimo tyrimų instituto vadovas A. Rozenbergas pasiūlė A. Hitleriui direktyvų dėl politikos būsimosiose okupuotuose rytinėse teritorijose projektą. Vėliau, 19401942 m., kolonizavimo planus rengė Reicho Vyriausiosioji saugumo valdyba.

Pagal pirmąjį variantą numatyta daugelį Rytų Europos gyventojų iškelti į Vakarų Sibirą, o likusiuosius – suvokietinti, panaudoti fiziniams darbams ir sunaikinti. Antrasis variantas, baigtas 1942 m. kovą, numatė Vakarų Lietuvą per 15 metų apgyvendinti vokiečiais, o Vilnių ir Šiaulius padaryti kolonizacijos atramos punktais. Į Lietuvą turėjo būti atkelta 235 000 vokiečių. Pagal trečiąjį variantą („Bendrąjį planą“) vokiečiais turėjo būti apgyvendinta visa Lietuva.

1945 m., nacistinei Vokietijai pralaimint Antrąjį pasaulinį karą, generalinio plano „Ost“ esminiai dokumentai buvo sunaikinti, tad pagrindiniai šio etninio valymo ir genocido siūlymai niekuomet nebuvo rasti, tačiau egzistuoja keli išlikę dokumentai, bylojantys apie šiuos ketinimus. Daugelis plano esminių dalių yra rekonstruotos pagal turimas atmintines ir kitus dokumentus.[1]

Preliminariai buvo parengtas tautų sunaikinimo planas:

Tauta arba etninė grupė Procentinė išraiška, kurią nacistinė Vokietija

siekė sunaikinti ateities apgyvendinimo vietose[2]

Rusai[3] 70 milijonų
Estai[4][5] beveik 50%
Latviai[4] 50%
Čekai[6] 50%
Ukrainiečiai[6] 65% deportuoti iš Vakarų Ukrainos, 35% suvokietinti
Gudai[6] 75%
Lenkai[6] 20 milijonų arba 80–85%
Lietuviai[4] 85%
Latgaliai (latvių etnosas)[4] 100%
SS reichsfiureris H. Himleris ir Hitlerio sekretorius R. Hesas prie naujų vokiečių gyvenviečių projekto aptarimo pagal „Ost“ planą. Nuotrauka iš parodos „Naujos tvarkos Rytuose planavimas ir įgyvendinimas“ (1941 m. kovo mėn.)

Planai Baltijos regione[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacistinės Vokietijos teisininko ir politinio veikėjo E. Wetzelio įsitikinimu, turėjo įvykti visos estų ir dalies latvių tautos germanizacija. Tačiau lietuvių tauta šiuo klausimu buvo mažiau pageidautina, nes „turėjo per daug slaviško kraujo“. H. Himlerio manymu, „beveik visa lietuvių tauta turėjo būti deportuota į Rytus“.[6] H. Himleris žiūrėjo teigiamai į Elzaso, Lotaringijos (Prancūzijos regionai), Viršutinės Krainos ir Pietų Štirijos teritorijų (Slovėnijos regionai), Bohemijos bei Moravijos (Čekijos regionai) gyventojų germanizaciją, tuo tarpu Lietuvos populiaciją vertindamas kaip „menkavertę rasę“.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gellately, Robert (1996). "Reviewed works: Vom Generalplan Ost zum Generalsiedlungsplan by Czeslaw Madajczyk; Der 'Generalplan Ost'. Hauptlinien der nationalsozialistischen Planungs-und Vernichtungspolitik by Metchild Rossler, Sabine Schleiermacher" Central Euroopean History. 29 (2): 270–274
  2. Misiunas, Romuald J.; Taagepera, Rein (1993). The Baltic States: Years of Dependence, 1940-80. University of California Press. pp. 48–9.
  3. The Ashgate Research Companion to Imperial Germany edited by Matthew Jefferies Colonialism and Genocide by Jurgent Zimmerer page 437 Routledge 2015 discussions about the Generalplan Ost – which foresaw up to 70 million Russians being deported to Siberia and left to perish'.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Misiunas, Romuald J.; Taagepera, Rein (1993). The Baltic States: Years of Dependence, 1940-80. University of California Press. pp. 48–9. ISBN 978-052008228-1.
  5. Smith, David J. (2001). Estonia: Independence and European Integration. Routledge. p. 35. ISBN 978-041526728-1.
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 Gumkowski, Janusz; Leszczynski, Kazimierz (1961). Poland under Nazi Occupation. Warsaw: Polonia Publishing House. OCLC 456349. Holocaust Awareness Committee - History Department, Northeastern University. Archived from the original on 2011-11-25.
  7. Heinemann, Isabel (1999). Rasse, Siedlung, deutsches Blut. Das Rasse- und Siedlungshauptamt der SS und die rassenpolitische Neuordnung Europas. Wallstein Verlag. p. 370. ISBN 3892446237.